Kelionės
11 05. Paslaptingoji geizerių šalis (Pabaiga)
Vyatutas Kuprys
Ežeras susiformavo prieš 2300 m išsiveržus milžiniškam bazaltinės lavos kiekiui. Todėl apylinkėse gausu fantastiškiausių vulkaninių formų, lavos stulpų ir bestogių angų. Važiuojame per žemės drebėjimų ir ugnikalnių kraštą su karštomis versmėmis, ugnikalnių krateriais. Prie Muvatno ežero aplankome lavos suformuotus labirintus, grožimės ežero vandens paukščiais.
Tai tikras rojus paukščių stebėtojams, geologams, žvejams, fotografams ir visiems tiems, kurie nori patirti ką nors unikalaus ir neįprasto. Šioje ypatingoje vietoje pamatėme karštąsias versmes, fumaroles (ugnikalnių žiotis), daugybę ugnikalnių kraterių. Čia magma veržiasi į paviršių ir juoda lava burbuliuodama su siera išauna į paviršių, kaip šampano kamštis. Pėsčiomis apėjome Dimmuborgirg – vadinamąsias “tamsiąsias pilis” – lavos labirintus. Ši vieta buvo laikoma žemės ir pragaro jungiamąją grandine. Nuo 2000 m, kasmet vasarą aplink ežerą rengiamas maratono bėgimas.
Kvezaedlyro karštieji vandenys
Keliaujame per Jokuldalsheidi plynaukštes, lavas ir smėlio dykumas. Sustojame įsputingoje Namaskardo geoterminoje vietoje. Čia matome galingiausią (pagal krintančią vandens masę) Europos krioklį – Detifosą. Vanduo krenta nuo 44 m stačios uolos į ledynų slėnį Jokulsargljufuro ir arklio kanopos tarpeklį. Jo plotis – apie 100 m.
Važiuodami ledynu slėniu, vadinamu Jokulsardaluro šlaitu pasiekiame Ejilstadirą (rytų Islandijos sostinę). Miestas įsikūręs prie Lagarfljot upės. Nors jis ir jaunas( įkurtas 1947 m) tačiau jis išaugo į didžiausią Rytų Islandijos miestą. Trumpam sustoję keliaujame iki Djupiroguro fiordo. Atėjus pavasariui, kuomet dienos Islandijoje tampa ilgesnės, fiordas atgyja. Čia atsiranda įvairiausi lankytojai, nuo perskrendančių paukščių iki keliautojų. Jie atvažiuoja dėl to, kad galėtų gerėtis puikia šių vietų gamta. Gyvenvietės istorija sutampa su prekybos istorija: prieš 400 m ši gyvenvietė tapo svarbiu Islandijos prekybos centru, tai pat žuvies pramone. Žuvies pramonė ir turizmas pagrindinis gyvenvietės darbo šaltinis. Čia gyvena žinduoliai ruoniai ir šiaurės elniai. Gyvenvietėje yra muziejus po atviru dangumi, kuriame yra 34 kiaušiniai padaryti iš didelių akmenų. Šiuos kiaušinius sukūrė Islandijos menininkas Sigurdur Gulmundson. Kiekvienas kiaušinis simbolizuoja vieną iš paukščių, gyvenančių šiose vietose. Visi kiaušiniai vienodi dydžio, išskyrus vieno, pačio didžiausio. Šis kiaušinis priklauso gagai. Čia pasodintas didelis miškas. Šiose vietose būna labai dideli rūkai.Važiavome vos matydami kelią, tiesa važiavome 503 m aukštyje.
Keliaujame vaizdingu keliu per žvejų kaimelius ir palei Vatnajokudlį didžiausią Europos ledyną, užimantį apie 8000 kv. km . Šio ledyno atšaka Skeidararjokull yra grėsminga dėl ledų judėjimo. 1996 m užslinkę ledai visiškai užtvėrė Hringveguro kelią. Šio ledyno didžiausias storis yra 1000 m. Per vulkanų išsiveržimus smarkiai tirpsta, dėl to kyla potvyniai. Ledynas užima daugiau nei 8 proc. šalies teritorijos. Vulkaninės kilmės ežere plaukiojome valtele aplink ledkalnius. Vėliau tęsėme kelionę link antro pagal dydį ir vieno labiausiai lankomo nacionalinio parko Islandijoje - Skoffafedlio, pakeliui grožėdamiesi besileidžiančiais ledo liežuviais. Parkas įkurtas netoli aukščiausios Islandijos viršukalnės Kvanadalsjukuro, kurio aukštis 2110 m. Žinomi 1362 ir 1727 m išsiveržimai.
Gyvenamieji namai, pastatyti iš durpių
Toliau keliaujame Lakio ugnikalnio lavos laukais, kur aplankome Seljalandsfoso krioklį. Pastarasis – vienas iš nedaugelio krioklių, kurio krintantį vandenį galima apeiti. Čia matėme nepaprasto grožio paukščių uolas Dyrholaey ir Reynisfjara. Pasivaikščiojome po ugnikalnių juodosios lavos paplūdimį Vika, tai piečiausias Islandijos miestas. Čia buvo išrastos verpimo staklės. Pakeliui sustojame prie vieno iš aukščiausių Islandijos krioklio Skogafoso, kurio aukštis 60 m. Pagal legendą, pirmasis vikingas naujakurys po šiuo kriokliu, uoloje, užkasė skrynią su aukso lobiu. Vienas vaikinas, maudindamas, pamatė tą skrynią, bet negalėjo jos ištraukti. Pririšo prie skrynios žiedo virvę ir norėjo ištraukti, bet virvė nutruko ir skrynia liko vietoje. Dabar jaunimas nardo po kriokliu, bet skrynios surasti negali.
Pakeliui į oro uostą užsukome į Žydrąją lagūną – vieną unikaliausių ir populiariausių Islandijos lankomų vietų, Čia atgavome jėgas, praradę nelengvoje kelionėje po šalį, geoterminiame jūros vandenyje maloniai pasimaudėme, pasimėgavome gamta ir švariu oru.
Ekskursijos metu pravažiavome apie 1600 km, bet laikas greitai bėgo ir nuplasnojo kaip paukščiai į šiltus kraštus.
Atgal
