Kelionės
03 15. Artėjant atostogoms...
Birutė Silevičienė
Mielieji, artėjant atostogoms, kai atgyja gamta, sugrįžta paukščiai į savo namus, įveikę tūkstančius kilometrų, kad džiugintų mus savo gražiais balseliais, to grožio jau nematome...
Kraunamės lagaminus ir skrendame, važiuojame į Prancūziją, Vokietiją, Angliją, Egiptą, Turkiją ir t.t., o savo Lietuvėlės grožio nematome. Gal tik gerai pažinus Lietuvą būtų įdomu apsilankyti svetur? Turėtume ką papasakoti apie savo šalį, kviesti turistus čia atvykti.
Šiandien noriu papasakoti apie Anykščių rajoną. Jis išsidėstęs Rytų Aukštaitijoje, teritorija užima 177 tūkst. hektarų. Čia gyvena apie 32 tūkstančius gyventojų. Anykščių kraštas, dar pagarbiai vadinamas „Anykštija“, garsus istorine praeitimi, kultūros paminklais, muziejais, unikaliomis lankytinomis vietomis. Šį kraštą garsino ir aprašė lietuvių literatūros klasikai Antanas Baranauskas, Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas ir eilė kitų kūrėjų. Čia visus vilioja gamtos grožis, upių vingiai, ežerų platybės, jų skaidrumas, gražūs miškai, traukia akį piliakalnių paslaptingumas.
Rajono teritorija bėga viena vaizdingiausių Lietuvos upių – Šventoji su savo intakais. Yra 76 ežerai, vienas didžiausių, apjuostas salomis ir salelėmis – Rubikių ežeras (senasis pavadinimas Anykštis). Anykščių krašte daug miškų, čia dunkso ir didinga Šimonių giria.
Visi žino poeto Antano Baranausko apdainuotą Anykščių Šilelį, kuriame stūkso Puntuko akmuo, ošia šventieji ąžuolai, čia gausybė skaidrių upeliukų, paslaptingas augalų pasaulis, paukščių trelės džiugina širdis.
Anykščius lanko turistai, poilsiautojai, moksleiviai. Jie visada laukiami anykštėnų ir mielai priimami, nes čia yra kuo pasidžiaugti ir ką parodyti kitiems. Veikia net keli literatūriniai muziejai, lankosi žmonės Arklio, Siaurojo geležinkelio muziejuose. Čia originalūs paminklai, aukštabokštė šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, istorinę vertę saugantis senamiestis. Netoliese – kraštovaizdį puošiantis, svarbius istorinius įvykius menantis Vorutos piliakalnis. Ateityje planuojama pastatyti medinę pilį.
Šie gražūs Anykščių ir jų apylinkių gamtos kampeliai patenka į saugomą teritoriją, Anykščių regioninį parką.
Anykščiuose mažai pramonės įmonių, tad miestas yra mėgiamas turistų ir čia gyvenančių žmonių. Tyras oras, gera ir gražu visais metų laikais. Anykštėnai turi ką veikti, kartu ir apsilankantys svečiai
gali gėrėtis miesto panorama, gražiomis sodybomis, širdis žavi medžių ir gėlių spalvų gama.
Anykščių kraštą išgarsino ir tebegarsina tradiciniai renginiai: šventės „Bėk, bėk, žirgeli“, miesto šventės, pasaulio anykštėnų suvažiavimai, floristų kilimų konkursai ir eilė kitų. Visiems svetingai duris atveria plaukimo baseinas. Žmonės gali lankytis sporto ir pramogų centre „Keturi kalnai“. Žiemą įspūdingas, padavimais ir legendomis garsėjantis Kalitos kalnas – slidinėjimo mėgėjų traukos centras, vasarą ant šio kalno veikia rogučių trasa – vienintelė tokia pramoka Lietuvoje!
Visada miela aplankyti Antano Baranausko klėtelę, kurioje jis parašė „Anykščių Šilelį“, Antano Vienuolio-Žukausko kapą, sodybą, pamatyti senovinius baldus, daug knygų su ekskursantų atsiliepimais ir parašais.
Miela įkopti į Jono Biliūno „Laimės Žiburį“, kur ilsisi rašytojas. Jauti palaimą Jono Biliūno name– muziejuje, kiemo šulinio vanduo malšina troškulį, netoliese teka upelis...
Apsilankykite Anykščių padangėje, gausite energijos su kaupu, o žinių bagažu džiaugsitės visus metus. Sėkmės!
Atgal
