Kelionės
2024.10.17.Lietuvių žvilgsnis į Juodkalniją arba Vilnius - Tivatas (III)
.jpg)
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
O kada geriausia vykti į arti Adrijos jūros prigludusią šalį? Sakoma, kad pradėti galima ir liepos mėnesį, kai tave pasitiks 28 ir daugiau ar šiek tiek mažiau pakilusi oro temperatūra ir pamažu besisupančios žydros jūros bangelės. Žinoma, jei norėsi pakilti į kalnus, turėsi ir šiltesnį apdarą pasiimti. Bet dar tik spalis - ir kai skaitysi šį numerį, su juo rankose galėsi skristi: maudomasi ir spalį, bet pamatyti viską galima, taip pat ir pasimėgauti taip pat, kaip ir apsilankius vasarą. Na, o jeigu jau pasiilgai žiemos - nersi į kalnus: galėsi ne tik sniego gūžtėmis pasimėtyti, bet nurodytose vietose ir paslidinėti (vasarą kalnai sniegą irgi mėgsta).
.jpg)
Arkinis tiltas kalnuose
.jpg)
Kanjonai ir pailsėti, ir pasigrožėti
.jpg)
Senasis Baro miestas uostas kurortas
.jpg)
Vienuolynas Juodkalnijoje
,,Balkanų brangakmenio“ (taip dar vadinama Juodkalnija) žmonės (dabar tik 600 tūkstančių gyventojų skaičiuojančiai kalnų ir jūros pakrantės valstybei, kurioje pagal paskutinį gyventojų surašymą juodkalniečių – tik 43 proc., serbų – 32 proc., o dominuojanti kalba (63 proc.) – serbų - išdidūs, svetingi ir malonūs. Tai atsispindi pateikiamo Juodkalnijos himno teksto dalyje.
|
Oj svijetla majska zoro
Sinovi smo tvog stijenja
Volimo vas, brda tvrda,
|
O, ryški gegužio aušra,
Mes - sūnūs tavo uolų,
Mylime jus, uolėtosios kalvos |
Žmonės čia tikrai svetingi. Net važiuojant kalnuose pro pakeles supančius alyvų aliejaus (ir ne tik!) pardavėjus, jie maloniai kviečia paragauti rakijos arba slivovicos. Ir nepaprašys pinigų: juk tu jų šalyje, vadinasi, tu jų draugas - taigi iš draugiškumo!..
Primintina, kad lankantis maldos namuose (o koks turistas ten neužsuka!) reiktų drabužių, dengiančių pečius, o jei užsuksi į mečetę, teks prisidengti ir plaukus. Oficialiose institucijose dėvimos ilgos kelnės. Gatvėse nepamatai nei vieno girto: su saiku išgeriama ir kavinėse bei restoranuose.
Kaip bebūtų gera brangakmenių šaly, bet laikrodžio rodyklės skuba, primindamos, kad už kelių tūkstančių kilometrų yra tavo namai, ir jie laukia...
O kaip be suvenyrų! Populiariausi suvenyrai iš Juodkalnijos: rūkytas sūris, tradicinis raudonas ar baltas vynas (įvairių rūšių Vranac,Traminer, Doliansko, Krmničko), alyvuogių aliejus, kava, prieskoniai, arbatžolės, medus, siuvinėti dirbiniai, tradiciniai rankdarbiai ar juvelyriniai dirbiniai, tradicinės kepuraitės.
Kai visa tai - daugiau, ar mažiau - turi, jau lėktuve, debesų apsuptyje, prisimeni daugiau nei keturis kartus už Lietuvą ploto atžvilgiu mažesnę šalį ir tai, kas matyta: senovę primenantį Budvos miestą, aukštai kalnuose ramybę saugantį Ostrogo vienuolyną ir malonius vienuolius, atskleidusius šio pastato paslaptis, Lovčeno nacionalinį parką, aukščiausią pasaulyje mauzoliejų, pastatytą 1676 metrų aukštyje, lyg girdi gido pasakojimą apie Juodkalnijos poetą, valstybės veikėją Petarą Njegošą II, didžiausią Balkanuose Škoderio ežerą ir ten matytą pelikanų gausą, Kotorą, kitaip Kačių miestą, maudynes Juodajame ežere, Moračos stačiatikių vienuolyną ir vaišes mažame Juodkalnijos kalnų restoranėlyje bei nacionalinius juodkalniečių valgius...
Lėktuvo ratai stukteli į kilimo-nusileidimo taką ir nutraukia prisiminimų grandinę ...
Spėji dar mintyse pasakyti sau: reikės sugrįžti į šią žavią šalį, nes dar daug kas nepamatyta...
Atgal.jpg)
.jpg)
