Kelionės
09.20. Vytauto Didžiojo pėdsakai dzūkijos krašte (2)
Vytautas Kuprys
Atvažiuojame į Raižius, čia 2010 m. birželio 26 d. vietos totorių iniciatyva buvo pastatytas ir atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulptorius Jonas Jagėla). Ant paminklo užrašyti pagrindiniai Vytauto gyvenimo metai: 1392, 1397, 1410, 1430 m. ir iškalti žodžiai – "Vytautas Didysis Lietuvos Valdovas".
Aplankome Punios kaimą. Jame yra neobarokinė šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta 1868 m. Punia pirmą kartą paminėta Vygando Marburgiečio kronikoje. Čia atvykdavo LDK Vytautas su šeima medžioti. Manoma, kad Punioje buvo įrengtas Vytauto dvaras, kurį 1413-14 m. yra aprašęs prancūzų keliautojas Ghillebert de Lannoy. Po Vytauto mirties ant kalno buvo pastatyti puošnūs rūmai, kuriuose gyveno karaliaus vietininkai.
Paminklas Vytautui Didžiajam Raižiuose
A.Juozapavičiaus kapas Alytuje
XV a. paminėtas Punios valsčius, 1503 m. LDK Aleksandras Puniai suteikė Magdeburgo teises. Punios piliakalnis vienas iš įdomiausių ir gražiausių Lietuvoje, vietinių vadinamas Margirio kalnu. XIII–XIV a. ant piliakalnio stovėjo Punios pilis.
Punią priskiriame prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje ant Piliakalnio stovėjo Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai, jiems talkino visa eilė Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų kraštų riterių ir didikų. Vietos gyventojai, vadovaujami Kunigaikščio Margirio, nepasidavė. Specialiomis mašinomis kryžiuočiams pavyko palaužti pilies užtvaras, o degančiomis strėlėmis – padegti medinius pilies pastatus. Lietuviai, matydami, kad nebegalės pulkams atsispirti, ryžosi nepaprastam žygiui: pilies viduje uždegė didelį laužą ir į jį sumetė turtą. Paskui į laužą sumetė vaikų ir moterų lavonus (kovotojai patys žudėsi). Paskutinysis, Margiris, užšokęs ant laužo, perskrodė savo krūtinę kalaviju. Kai kryžiuočiai įsiveržė į pilies vidų, per dūmus pamatė vaidilutę, žengiančią į laužo liepsnas.
Sudeginta medinė pilis XV a. buvo atstatyta. XVI a. viduryje pilis vėl sudegė, o XVI a. pabaigoje čia buvo pastatyti nauji dideli dvaro rūmai.
Punia suklestėjo XVII a., tačiau XVIII a. pradžioje dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir dvaro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII pabaigoje buvo pastatyta mūrinė rotušė. 1791 m. privilegija Puniai suteiktas herbas. Anksčiau ji turėjo savo antspaudą.
Punia ilgą laiką siejama su Pilėnų pilies tragedija. Ją aprašė Vincas Krėvė kūrinyje "Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą", Maironio eilėraštyje “Ant Punios kalno ties Nemunu", Liudvikas Kondratavičius – Sirokomlės poemoje "Margiris", Vytautas Klova sukūrė operą “Pilėnai". Atsisveikindami su Punios piliakalniu, ant kalno viršūnės, pagerbdami čia žuvusiuosius didvyrius, sugiedojome Lietuvos himną.
Tikroji Pilėnų vieta vis dar nenustatyta, vyksta istorinės diskusijos. Labiau tikėtina, kad tai Bilionų piliakalnis.
1387 m. Skirgailai padovanotame Trakų kunigaikštystės aprašyme Punia vadinama pilaite ir miesteliu.
Kelionę užbaigėme Birštono mieste–kurorte. Užlipome į vieną žymiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje – Vytauto kalną. Piliakalnyje Vytautas pastatė medinę pilį, minimą nuo 1377 m. Vytauto kalnas tai Didžiausios Nemuno kilpos unikalus paslaptingas gamtos kūrinys. Kalno šlaitai 13–20 m aukščio, aikštelė ovali, 70x35 m dydžio. Pilis XIV – XV a. užėmė svarbią vietą, ginant Lietuvos Panemunę nuo pastovių kryžiuočių antpuolių. 1382 m. jos gynėjai atrėmė kryžiuočių ordino puolimą. Yra žinoma, kad 1473 m. žiemą Birštone gyveno karalius Kazimieras Jogailaitis su visa savo šeima, pasitraukęs nuo krašte siautėjusios maro epidemijos. Pirmąją katalikų bažnyčią čia pastatė karalius Vladislovas II 1643 m. ir padovanojo 7 kaimus su visais baudžiauninkais.
Mieste yra Vytauto parkas, jo paminklas, neogotinė šv. Antano Paduviečio bažnyčia, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Miestas yra Nemuno kilpų regioniniame parke.
Prie gražaus Vytauto Didžiojo paminklo, pastatyto iš šviesiai rausvo granito, padėjome gėlių, nusifotografavome, o Lietuvos Vytautų klubo prezidentas Vytautas Paulaitis įteikė Tautos stiprybės raštą ir gėlių Antanui Zenkevičiui, velionio žmonai už tai, kad jis, būdamas Birštono meru, labai daug prisidėjo organizuojant paminklo pastatymą.
Atgal
