VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kelionės

10.01. Populiarieji azerbaidžanietiški „Baku shopping festival“

Leonas Jurša

Paplitusi tezė, kad turizmo šaka yra viena iš perspektyviausių, dinamiškiausių ir pelningiausių pasaulio ekonomikos šakų, Azerbaidžane įgyja esminę reikšmę.

Pastaraisiais metais Azerbaidžane tam sektoriui buvo skirta daug dėmesio, o būtent valstybė užsibrėžė tikslą turizmo sektorių paversti potencialiu tėvyninės ekonomikos lokomotyvu. Pasaulinė turizmo organizacija (UNWTO) konstatuoja: „Vis daugiau pasaulio šalių paverčia turizmą esminiu socialinio-ekonominio progreso veiksniu eksportinių pajamų, darbo vietų bei įmonių kūrimo, infrastruktūros plėtros sąskaita“.

Azerbaidžane yra visos galimybės plėtoti turizmą. Azerbaidžanas – tai ryški ir spalvinga šalis, kurioje į visumą susipina Europos ir Azijos kultūra. Šalyje daugybė įžymybių: senų miestų ir mečečių, puošnių dvarų ir monumentalių tvirtovių, o Kaspijos jūros pakrantės garsėja savo gražiais paplūdimiais ir puikiomis gydyklomis.

Turizmas Azerbaidžane valstybiniu lygmeniu pripažintas viena iš prioritetinių ekonomikos šakų, nes yra vienas iš svarbiausių svertų valstybės ekonominių, politinių ir socialinių interesų raiškos sferoje.

Pastaraisiais metais turizmo sritis tapo esminiu regioninės plėtros veiksniu, nes yra jos katalizatorius. Turizmo industrijai teikiamų paslaugų apimties augimo dinamika padeda greičiau, negu kitose šakose, didinti darbo vietų skaičių.

Šiuo metu pastebima, kad pagausėjo į šalį atvykstančių turistų srautas. Šalies prezidentas Ilhamas Alijevas neatsitiktinai turizmo sferą apibūdino kaip prioritetinę. „Klausimai, susiję su turizmu, tampa ypač svarbūs šalims, kurios kažkiek sumažino savo valiutines įplaukas. Tai šalys, turinčios naftos ir dujų išteklių. Turizmas – tai svarbus punktas, sakyčiau, turizmo plėtros, turistinių maršrutų klausimai labai svarbūs“, – kalbėjo jis NVS viršūnių susitikime Sočyje.

Žurnalistas Gintaras Visockas su azerbaidžaniečių kariais. Tertero regionas. Slaptai.lt nuotr.

Sahidu alėja Azerbaidžano sostinėje Baku. Slaptai.lt nuotr.

Azerbaidžano žemėlapis. Slaptai.lt nuotr.

Kad pritrauktų dar daugiau turistų, Azerbaidžanas organizuoja įvairiausius renginius. Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo 2016 metų rugsėjo 1-osios Įsakas „Dėl papildomų priemonių turizmui plėtoti Azerbaidžane“ atveria naują etapą sektoriaus raidai ateityje. Viena iš priemonių, įgyvendinamų pagal tą įsaką, yra prekybos festivalių (shopping festival) organizavimas sostinėje Baku.

Prekybos festivaliai dažniausiai vyksta spalio 15 – lapkričio 15 dienomis. Per festivalį pirkėjai daugiau kaip 500 parduotuvių Baku per specialias kampanijas ir su nuolaidomis gali įsigyti drabužių, elektronikos, buitinės technikos, baldų, parfumerijos bei kosmetikos, taip pat ir kitokių pasaulinio garso ženklo prekių.

Prekėms taikoma „Tax Free“ sistema. Tai reforma, Azerbaidžane įvesta jau ne pirmą kartą, kai „Tax Free“ sistema taikoma vietiniams piliečiams, ir ji neturi analogo pasaulyje. Be to, festivalio metu rengiamos interaktyvios žaidynės, madų demonstracijos bei kitokios pramogų atrakcijos.

Pavyzdžiui, Antrajame Baku shopping festivalyje būta daugybė naujovių. Apie tai papasakojo Azerbaidžano kultūros ir turizmo ministras Abulfasas Garajevas. Pasak jo, pagal antrojo  Shopping-festivalio (Prekybos festivalio) programą pirmą kartą buvo pristatyti specialūs turistiniai paketai. „Antrasis Baku Shopping-festivalis (Prekybos festivalis) pristatė turizmo agentūroms specialius turizmo paketus, kuriuos sudarė lėktuvo bilietai, tranzitinis bilietas, draudimas, apgyvendinimas viešbutyje, taip pat apsipirkimo turų į parduotuves organizavimas“, – sakė ministras. Pasak jo, trigubai padaugėjo ir festivalio partnerių, teikiančių nuolaidas bei įvairias dovanas pirkėjams. 

Specialius nuolaidų paketus turistams pagal „vieningą programą“ taikė ir aviacijos kompanija „Azerbaidžano avialinijos“ (AzAL), ir 15 viešbučių.

Festivalis, orientuotas į paramą verslui ir turizmo plėtrai šalyje, sukėlė didelį regiono šalių susidomėjimą. Antai, tikimasi turistų srauto į šalį iš Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, JAE, Saudo Arabijos Kataro, Omano, Bachreino, Irano, Turkijos, Gruzijos ir kitų šalių. Turistams, norintiems apsilankyti Festivalyje, renginio organizatoriai siūlė specialų turistinį paketą. Tai pirma tokia iniciatyva vietinėje turizmo rinkoje. Į paketą įėjo apgyvendinimas 5-ių, 4-ių ir 3-jų žvaigždučių viešbučiuose, bilietai iš nacionalinio aviacinio vežėjo Azal, transferas, o taip pat apsipirkimo turai per Festivalio prekyvietes. Paketai buvo pardavinėjami su nuolaidomis.

Pasaulinė praktika rodo, kad turizmas gali tikėtis audringos plėtros tik ten, kur į tą sferą įsitraukia masės (įsitraukia ne tik turistai, bet ir verslininkai, pasirengę investuoti į tą šaką). Tiesą sakant, masiškumas gali būti sėkmės laidas ne tik ekonomikoje, bet ir politikoje bei kultūroje.

Ir Azerbaidžane mes regime valstybės vadovybės politinį ryžtą plėtoti turizmo sektorių. Dabar turizmas Azerbaidžane kyla aukštyn. Azerbaidžaną aplankiusių turistų 2017 metų pirmajame pusmetyje padaugėjo 24 proc., palyginus su atitinkamu 2016 metų laikotarpiu – iki 1.199.667 žmonių.

 

 

 

Atgal