Kelionės
10.14. O JUK IKI ČEKIJOS PIETŲ MORAVIJOS NĖRA JAU TAIP TOLI ...
Gintaras Andrijauskas
Čekijos respublikoje turizmas visad turėjo didelę svarbą ekonomikai, ši valstybė yra labiausiai lankomų Europos šalių dešimtuke, o tai leidžia šalies biudžetui iš atvykstamojo turizmo uždirbti daugiau kaip 2,8% BVP(2015m.). 2016 m. pajamos iš turizmo buvo apie 6 mld. EUR arba 154 milijardai kronų (CZK), lyginant su ankstesniais metais čia stebimas3,5% ūgtelėjimas.Dėkinga geografinė šalies padėtis-Vidurio Europos regionas su palankiomis turizmui gamtinėmis sąlygomis bei daugiasluoksnis ir turtingas kultūrinis - istorinis paveldas į Čekija kasmet pritraukia vis didesnį skaičių užsienio turistų. Čekijos turizmo agentūros ‘’CzechTourism’’ duomenimis 2016m. į šalį buvo atvykę 31,1 mln. užsienio turistų, o tai, palyginus su 2015 metais, buvo net 11,7 procento daugiau. Tiesa, iš jų tik 12,2 mln. buvo apsigyvenę šalies viešbučiuose, kempinguose ar svečių namuose. Beje, net trys iš keturių užsienio turistų vyksta į Čekiją individualiai ir nesinaudoja kelionių agentūrų pasiūlymais. Nenuostabu, jog turistų daugiausia pritraukia šalies sostinė Praha. Čekija – tai įvairiausių Europos architektūros stilių paminklų kraštas. Daugiausiai turistų sulaukiama iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų, Izraelio, Jungtinės Karalystės. Beje, valstybės, kuri neturi priėjimo prie jūros, nemenką įtaką turizmui daro netgi vidaus vandenų (upių, ežerų, kanalų) panaudojimas šiam tikslui. Tie vidaus vandenys pritaikyti ne tik pasigrožėjimui, plaukiojimams laiveliais, vandens dviračiais, bet ir vandens sportui. Turistai grožisi įspūdingais Čekijos kalnais, nacionaliniais parkais, viduramžius menančių pilių kuorais ir didingais rūmais, kuriuose įrengti turtingi muziejai, viešbučiai, peizažiniais natūralių bei profesionalių landšafto architektų projektuotais parkų masyvais.
Čekijoje deramą vietą vynininkystė užima ne taip jau ir seniai - tik prieš keletą dešimtmečių imta atgaivinti kadaise šį kraštą garsinusią ekonomikos sritį. Per metus Čekija (tiksliau -beveik vien tik jos Pietų Moravijos regionas, patiekiantis net 96 procentus pagaminamo šalyje vyno) pagamina ir išpilsto apie 60 mln. litrų įvairių rūšių sausų ir natūralios fermentacijos vynų . Ir tai nėra daug, nes viso labo sudaro tik trečdalį čekų vartotojų per metus įsigyjamų vynų kiekio (kita dalis yra importuojama). Teisybės dėlei reiktų paminėti, kad Čekijos vyriausybė šiai svarbiai ūkio šakai skiria išskirtinį dėmesį ir tik vietinės gamybos sausam vynui netaiko akcizo mokesčio. Dirbtinai plėsti vynuogynų plotus nesiruošiama, vietiniai vynai turi gerą vardą už savo išraiškingas skonines savybes ne tik šalies viduje, bet ir aplinkinėse valstybėse. O jų regioninės kokybės kontrolei skiriamas didelis dėmesys, tad neteko girdėti kad būtų buvę vietinių vynų rūšių falsifikavimo atvejų. Žemė, kurioje čia auginamos vynuogės yra prisotinta įvairių mineralų, tačiau dėl vietinių augimo sąlygų ypatumų pats vynuogių derlius nebūna gausus - jis nesiekia net 6 tonų iš hektaro. Deja, tai iš dalies įtakoja ir tokį faktą, kad čekiški vynai nėra pigūs. Nemažos dalies iš užsienio importuojamų vynų kainos prekybos centruose gerokai žemesnės nei už vietinius.
Turizmo maršrutai, susiję su vyno kultūros pažinimu pavienius ir grupelėmis organizuotus turistus dažnai atveda į Pietų Moravijos kalvotąjį regioną, kuris nutolęs ne daugiau nei per keliasdešimt kilometrų nuo Moravijos administracinio-istorinis centro bei antro pagal dydį Čekijos respublikos miesto Brno. Pietų Moravija ištisinių vynuogynų laukų linijomis tęsiasi link sienos su kaimynine Austrija. Beje, pagal turistų lankomumą Pietų Moravijos regionas užima antrąją vietą po Prahos - miesto, kurį aplanko apie 74 procentus atvykstančių iš užsienio turistų. Taigi, Pietų Moravijai kaip traukos centrui pelnytai atitenka antroji vieta arba 9 procentai visų į šalį atvykstančių turistų. Čekijos turizmo agentūra „CzechTourism“ siūlo po Moraviją keliauti labai netradiciškai, parengti yra netgi maršrutai įžymiųjų regiono vynų keliais. Toks įvairiais atžvilgiais patrauklus turistavimo maršrutas tiesiasi ir vinguriuoja tarp itin gausių senųjų vyno rūsių, pakeliui aplankant miestelius ir gamtos paminklus. Dviračių takas juosia žymiausius vyno gamybos regiono punktus 1200 kilometrų linija, aprėpdamas beveik visus garsiausius vyno gamybos regionus, o pats ilgiausias iš jų - Znoimo dviračių takas, besidriekiantis lengvai kalvotomis apylinkėmis 165 kilometrus. Keliaujančių jais turistų - dviratininkų lauktų ne tik vynai, bet ir kultūrinis, architektūrinis paveldas, įspūdingi gamtos objektai. O kad tokį keliavimo būdą pasirinkusiems turistams būtų patogiau su savimi nusigabenti dviračius, juos nuo Znoimo pavasario-vasaros sezono metu gali pavežėti ir autobusai su specialiomis jų transportavimui skirtomis priekabomis. Tokios transporto priemonės čekiškai vadinasi „cyklobusy“. Be to, galima netgi pasirinkti sau patogų išvykimo laiką, nes tie autobusai į ‘‘vyninę‘‘ trasą išvyksta net 3 kartus per dieną. Štai vienu tokiu maršrutu per dieną dviračiais nuvažiavus 66 km atstumą, galima pakeliui aplankyti net 19 istorinių vyno rūsių ir, žinoma, paragauti bei įsigyti juose laikomų vynų. Na, o neturintiems savo dviračio netgi mažuose miesteliuose yra siūloma juos išsinuomoti. Ten galima nuomotis netgi elektrinius dviračius, kurie tampa ypač populiarūs keliaujant kalvotomis vietovėmis.
Lednicės dvaro rūmai
Mikulovo miesto senoji sinagoga (dabar- žydų muziejus)
Mikulovo istorinio senamiesčio vaizdas
Mikulovo pilies rūmai
Valticės barokiniai rūmai
Istorinis sgrafiti dekoruotas pastatas Mikulovo senamiestyje
Senovinių vyno rūsių interjerų vaizdai
Senovinių vyno rūsių interjerų vaizdai
Istorinė vyno statinė rekordininkė (1643m)
Rugsėjo mėnesį Moravijoje prasideda gausios vyno kultūros šventės, jose - teatralizuotos dalyvių bei istorinių personažų eisenos ir, žinoma, vyno bei prie jo derančių patiekalų degustacijos. Vyno švenčių grafikas turėtų būti aktualus turistams, planuojantiems keliones netradiciniais maršrutais. Informaciją apie tokias šventes mielai suteiks miestų ir miestelių turizmo informacijos centrai (TIC). Štai Mikulove, esančiame prie pat sienos su kaimynine Austrija, „Palavske vinobrani“ vyno rūsiuose bei apylinkėse vyndarių paradas šurmuliavo rugsėjo 8-10 dienomis, o į pilies sodą tąkart lankytojus sukvietė spalvinga viduramžių amatų mugė. Uherske Hradištėje panaši šventė vyko rugsėjo 9-16 dienomis, joje netrūko regiono folkloro ir istorijos renginių, pačių įvairiausių gurmaniškų degustacijų. Svečiai mėgavosi nepakartojama kultūrine programa bei kruizu su motorinėmis valtimis po žymųjį Bato kanalą. Pats kanalas kažkada buvo iškastas gamybos tikslais, dabar gi tarnauja turizmui. Kanalo ilgis – apie 52 km. Kaip ir kiekvienais metais, ir šiemet miestelių apylinkėse galima buvo sutikti daug žmonių su moraviškais tautiniais kostiumais. Mugėje buvo galima ne tik paragauti nacionalinių patiekalų bei vynų, bet ir pasiklausyti tik šiai Pietų Moravijos vietovei charakteringos cimbolų muzikos. Dar kitame šio istorinio Čekijos regiono Znoimo mieste rugsėjo 15-17 dienomis vyko „Vinobrani“ šventė, jau kuris laikas puoselėjanti miesteliui labai reikšmingas istorinės tradicijas. Toji šventė buvo organizuota pirmą kartą dar 1966 metais, jos metu yra pagerbtas ir žymusis Čekijos karalius Jonas Liuksemburgietis, gerai žinomas ir besidomintiesiems Lietuvos istorija. Šis monarchas kartu su savo žmona Elžbieta lankėsi miestelyje 1327-aisiais, todėl jau daugiau nei penkiasdešimt metų kasmet karališkais rūbais pasipuošę aktoriai su dvariškių, riterių bei damų palyda iškilmingai atidaro spalvingą riterių turnyrą, aplinkinėse siaurose viduramžių gatvelėse šurmuliuoja senųjų amatų mugė. Tad visai nenuostabu, jog tokių personažų įspūdinga eisena miestelin sutraukia tūkstančius turistų. O kai kurie jų atvyksta pasižiūrėti tokio neeilinio reginio jau ir ne vienerius metus. Beje, ‘’vynų pasaulyje’’ garsiame Valticės mieste viduramžių kolorito nuspalvinta vyno šventė šiemet baigėsi ką tik - spalio 7 dieną. Šiame mieste esantis Nacionalinis vynininkystės centras su pačia garsiausia šalies vynų kolekcija bei vynų salonu žinomas toli už šlies ribų. Įsikūrusi ši įstaiga didingų istorinių barokinių rūmų rūsiuose. Įsigiję kelių rūšių bei skirtingų kainų įėjimo bilietus į Čekijos vynų salono degustacijų erdvę su kvalifikuotų somelje pagalba lankytojai sužinos apie pačius geriausius, šalies bei tarptautinių parodų medaliais apdovanotus šalies vynus. Čia daug ką sužinos tiek patyrę vyno žinovai, tiek ir naujokai. Ir ne tik sužinos, bet galės paragauti. O norintys -galės ir įsigyti. Šis įspūdingai įrengtas reprezentacinis centras bei salonas yra plačiai žinomas vynų žinovų bei gerų vynų importuotojų.
Vynas Čekijoje yra ragaujamas su mėsos patiekalais, paštetais, fermentiniais sūriais, balta duona, įvairiomis užtepėlėmis, lydytų taukų-svogūnų užtepu ant duonos. Ir būtinai šalia turi stovėti grafinas su tyru vandeniu bei stiklinė vaza „spjaudyklė“, į kurią vandeniu praskalavus gomurį išpilami ir taurės likučiai nuo anksčiau padegustuoto vyno. Ir tik tada ankstesnio vyno skonis netrukdys patirti kito degustuojamo vyno plačios skonių ir poskonių paletės. O juk degustuojama dažniausiai ne kelių, o keliolikos rūšių vynai. Tad, kad lankytojai nepamirštų vynų skoninių savybių, organizatoriai užrašams pasirūpina greta padėti ir specialiomis grafomis pažymėto popieriaus lapų bei pieštukų.
Moraviją labiausiai garsina baltieji vynai. Na, o kai kurių vynų rūšys yra gaminamos iš sušalusių vynuogių, pridedant mielių - tai “šalteris” arba “ledo vynas ”.Gaminamas ir vadinamasis “šiaudinis vynas”, kai vynuogės jam prieš gamybos proceso pradžią yra specialiai padžiovinamos ant šiaudų. Šios vyno rūšys pasižymi tuo , kad dėl specifinės fermentacijos natūraliai susikaupiančio cukraus kiekis tikrai nemažas, o pats vynas - sodriai geltonos spalvos .Ir išpilstomas jis į mažesnius, siauresnės formos butelius. Dėl gamybos technologijos sudėtingumo ir brandinimo ilgumo tokių vynų rūšys yra ir gerokai brangesnės nei įprastų baltųjų sausų vynų.
Plžų apylinkėse prie Bato kalno yra senieji, dar XV amžiuje statyti vyno rūsiai, kurių ten galima priskaičiuoti iki aštuoniasdešimties. Dėl ant stogų želiančios žolės jie atrodo gan įspūdingai. Padegustuoti rinktinių vyno rūšių bei įsigyti patikusio vyno į juos kasdien atvyksta šimtai turistų tiek iš Čekijos, tiek ir iš kaimyninių valstybių. Įsigijus lankytojo bilietą, čia galima degustuoti kiek tinkama įvairiausių vyno rūšių bei pasiimti su savimi 3 išsirinktus butelius. Tiesa, toks gurmaniškai nusiteikusių turistų vizitas kainuos nepigiai - apie 100 eurų, betgi už šią kainą vyno gurmanai gali įdomiai praleisti visą dieną.
Išties daug čekų domisi vynininkyste, vyno gaminimo būdais, laikymu rūsiuose senovinėse bačkose, išpilstymu bei degustacija. Vynininkai, kaip visažiniai gidai apie šiuos technologinius dalykus mielai papasakoja bei paaiškina. Beje, ir pats požiūris į vyną šioje šalyje yra kitoks nei į stipriuosius alkoholinius gėrimus; nedraudžiama ir vyno reklama, o ir parduotuvėse vynas pardavinėjamas be didesnių apribojimų. Ir, nors Čekija garsėja kaip alaus kultūros šalis, tačiau vyno kultūros populiarinimui čia yra skiriamas ypatingas dėmesys.
Apsilankymas vyno rūsyje palieka neišdildomų įspūdžių. O pačiuose seniausiuose, kurie išsišakoję po žeme ne vieną šimtų metrų, galima atrasti tikrai įdomių dalykų. Rūsyje vynas laikomas specifinėje 8-14 C temperatūroje, kuri yra tiesiog optimaliausia vyno fermentacijai bei brandinimui. Stebina kiek kūrybiškumo staliai pademonstravo pagaminant bei dekoruojant, išdrožinėjant elementarias vyno brandinimo statines-„bačkas“. Tų „bačkų“ priekinės sienelės - tai tikri meno kūriniai, kuriuos kuria profesionalai, išdrožinėdami ne tik vynuogių bei su vynininkyste susijusius motyvus, bet ir politinius veikėjus, Čekijos istorijos vaizdus, heraldiką, miestų istorinius pastatus. Teko pamatyti ir tokių „bačkų“, kurių dydžiai išties stebina.
Važinėjant po Pietų Moraviją buvo aplankyti Čeikovicų, Bzeneco vyno rūsiai “Zamecke sklepy“. Vieno iš didžiausių Čekijos vynų gamintojų – Tamplierių ordino vardu pavadinti ir tamplierių vienuolių brolijos simbolika pažymėti vyno rūsiai-tai taipogi savotiškas muziejus , kurio išsišakojusiose, tamsiai pilku pelėsiu aptraukytuose skliautuotos lubos mena ne vieną šimtmetį. Rūsiuose juntamas specifinis rūgštokas vyno rūsio kvapas ir drėgmė bei vėsuma. Išsišakojusios rūsio galerijos dažnai užsibaigia užrakinamų aprūdijusių grotų saugomomis rūsių patalpomis, kuriose laikomas dešimtmečiais kaupiamų geriausių vyno rūšių butelių kolekcijos. Tie buteliai metų metus nejudinami - apie tai byloja ant tamsiai žalio stiklo butelių nusėdusios dulkės bei besidraikantys stori voratinklių klodai. Raktus nuo šių grotuotų saugyklų turi tiktai pats šeimininkas ir šios rezervinių, retų vynų atsargos apžiūrinėjamos bei išnešamos degustacijai ar parduodamos dažniausiai tik ypatingais atvejais. Dauguma vyno rūsių prieinami lankymui ir turistinėms grupėms, tačiau tai yra daroma tik pagal iš anksto paskelbtą ar suderintą grafiką arba specialiai susitarus su pačiu rūsio savininku. Na, o koks gi gali būti vyno rūsio lankymas be degustacijos? Tokios degustacijos vyksta specialiai tam pritaikytose erdvesnių rūsių patalpose, dažniausiai tradicinę užkandą prie vyno paserviravus ant apverstos senos statinės dugno.
Garsiausias Čekijoje vynyninkystės muziejus yra Mikulove. Jo eksponatai užima didingai ant kalno stūksančios viduramžių pilies rūsių erdves. Muziejuje eksponuojama ir pristatoma viskas, kas susiję su vynuogienojų auginimo, apdirbimo, sodinimo, nuėmimo technika bei technologijomis (pradedant mediniais bei metaliniais įrankiais, o baigiant dar 18-19 amžiuje pagamintais didžiuliais vyno presais, užimančiais visa rūsio patalpą). Pastarieji tiesiog stebina meistrų su meile padarytų medinių detalių meniškumu, drožinėtais elementais bei įrėžtų medyje užrašų su sentencijomis tekstais. Paprašius muziejaus kasoje audiogido su ausinėmis, bus galima sužinoti visą informaciją apie kiekvieną jo eksponatą keliomis pagrindinėmis kalbomis. Prieš tai per ausines dar išklausysite ir Čekijos vynininkystės istorijos paskaitą. Čia galima susipažinti su šalies vyno regionais, dirvožemio ypatumais, vynuogių veislėmis ir bei jų kultivavimu, vynuogių skoninėmis savybėmis, kurias galima net apibūdinti žodžiais .Pristatomas vyno išpilstymas į butelius, jo laikymo, brandinimo sąlygos, butelių įvairiais istoriniais laikotarpiais formos, kamščių bei etikečių kolekcijos. Muziejuje apsilanko daugybė užsienio turistų, nors ir žmonės iš kitų Čekijos regionų čia tikrai sužinos daug įdomių dalykų. Mikulovo pilies rūsyje eksponuojama 1643 metais pagaminta statinė, į kurią sutilptų 135000 standartinių vyno butelių . Ta statinė - savotiška rekordininkė, kadangi Europoje ji net antra pagal senumą ir aštunta pagal talpą. O ir sveria statinė 26,1 tonos...
Kelionė po nepelnytai pernelyg mažai Lietuvoje žinomą centrinės Europos regioną - Pietų Moravijos kraštą leido pažinti dar neatrastus draugiškos ir istoriškai bei geografiškai artimos Lietuvai kaimyninės šalies gamtą, papročius, istoriją ir gastronomiją. Manau, kad ši turizmo kryptis turėtų sudominti ir daugiau lietuvių kelionių mėgėjų.
Atgal
