Kelionės
10 05. Socialiniams darbuotojams ir jų globotiniams ne tik dėmesys, bet ir pagarba
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys
Nuo 2004 metų kasmet rugsėjo 27 d. Lietuvoje oficialiai švenčiama Lietuvos socialinių darbuotojų diena. Ši diena siejama ir su šv. Vincento Pauliečio vardu. Jo priesakai mums aktualūs ir dabar: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, vargšą aprengti, keleivį priglausti, kalinį sušelpti, ligonį aplankyti, mirusį palaidoti; nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvus ir mirusius.
Paberžės socialinės globos namuose: Vida Martišienė (pirma iš kairės), socialinė darbuotoja Renata Nogochova, Algis Šatas, vyriausioji socialinė darbuotoja Inga Kovaliuk ir direktorė Rasa Tamošiūnienė
Ir štai nedidelė - Vida Martišienė, Algis Šatas ir šių eilučių autorius - grupelė ūkanotą rudens rytą apsilankė Paberžės socialinės globos namuose ir susitiko su jų gyventojais bei kartu su juos visą parą ir visas paras prižiūrinčiais ir jų kartais sudiržusias, pažeistas sielas geru, švelniu žodžiu glostančiais socialiniais darbuotojais: direktore Rasa Tamošiūniene, vyriausiąja socialine darbuotoja Inga Kovaliuk, eiliniais jų padėjėjais ir, aišku, su gerai įrengtų namų gyventojais . O vyriausiai jų jau devyniasdešimt treji. Šiek tiek amžiumi jaunesnė (jai tik 80), gražiai, rišliai kalbėdama, sako, kad čia daug geriau negu namuose, kur nėra kas prižiūri, kur ir žodžiu nelabai kas nori persimesti.
Skanūs pietūs
O kas juos lanko čia? Kartais užsuka giminaitis, kartais pažįstamas, bet dažniausiai Laukimas, laukimo laukimas ir prisiminimai. Antai jauna bėga per rasotą pievą, antai jį sutinka, nors jo seniai nėra, antai lopšy mažutį auksaplaukį supa, antai juodas kryžius kelią pastoja, antai vėl namų langai, šalčio raštais išmarginti, namolio kviečia...
Visada laukiamas Dievo žodis jaukioje koplyčioje
Ir svajonių siūlą nutraukia socialinės darbuotojos skaitoma knyga. Tas pats balsas praneša, kad rytoj Glitiškių mokyklos – darželio, o kitą savaitę Anavilio darželio vaikučiai šokį, nuostabią dainą atvežę dovanos ir vaikiška rankele viltį gyventi į sudiržusią ranką įspaus. Ir kunigo aukojamos mišios įspūdingoje antrame aukšte įrengtoje koplytėlėje norinčiuosius pasitiks, tik, deja, daugelį jų vėlgi geros fėjos, socialinės darbuotojos, vežimėliais atveš, tos pačios, kurios pamaitina (iš 37 slaugos namų gyventojų tik 3 jaukią valgyklą pasiekti gali). O maitinama sočiai ir skaniai, tik gal laikas keistokas: ypač nuo 17 val. patiektos vakarienės iki 8 val. pasirodančių pusryčių. Ilgoka skrandžiui laukti ...
Dvikalbė Krizių centro iškaba Kalveliuose (Vilniaus r.)
Tačiau globotiniai sako prisiduriantys iš jiems paliktų 20 procentų: ir vėlgi reikia prašyti aptarnaujančių, kad nupirktų, kad atneštų, kad pavalgydintų, kad... Gal kitą kartą ir norėtų, bet iškenčia...Tačiau socialinės darbuotojos padėjėjos Olgos Purikovos, 34 metus išdirbusios Paberžės žemės ūkio mašinų gamykloje, išauginusios du sūnus ir dukrą, kaip ir kitų darbuotojų, tokie prašymai nevargina. Gyvenimas ją užgrūdino: patyrusi kartais nepakeliamų sunkumų, dabar padeda tiems, kuriems pagalba reikalinga pamaitinant, apkuopiant, pavartant nuo vieno šono ant kito ne kilogramą sveriantį neįgalųjį ir tai už šiek tiek daugiau negu 300 eurų.
Dovanas Krizių centrui įteikia Algis Šatas
Išeidami paguodėme susirinkusius ir paguodėme tuo, kad XVI Vyriausybė numačiusi padidinti atlyginimus ir socialiniams darbuotojams.
Toliau, lydimi krapnojančio lietaus, pasiekėme Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centrą Kalveliuose. Mus pasitikusi jo direktorė Leokadija Pavtel noriai papasakojo, kaip gyvena vaikai šiame Centre, pasidžiaugė, kad susibūrusi gera 20 darbuotojų komanda, na o kalbėdama apie ugdytinius, sakė, kad, kaip ir visur, esama ir tokių, ir tokių.
Nuoširdūs vaikų linkėjimai visiems visiems...
Su vaikais esą sunkoka dirbti, kadangi į šią įstaigą jie patenka iš pažeistų šeimų, vadinasi, ir patys pažeisti. Kaip ir visų socialinių darbuotojų, taip ir Centre dirbančių, atlyginimas neadekvatus darbo krūviui. Vis niekaip nesulaukia psichologo, kuris tikrai reikalingas: vis dėl žemo darbo užmokesčio.
Kaip bebūtų sunku, tačiau mus palydėjo besišypsančios akys, kurios lyg sakyte sakė: atvažiuokit dažniau - mums reikalinga žmogiškoji šiluma, mums ir tiems, kurie čia su mumis....
Atsisveikinimo akimirkos su Vilniaus r. šeimos ir vaiko krizių centru: viduryje- centro direktorė Leokadija Pavtel
http://langu-reguliavima
