Kelionės
08 21. Kartą, vieną kartą
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys
Kartą, vieną kartą visai neseniai, teko važiuoti Švenčionių link. Atvykęs į Nalšios žemės sostinę – Švenčionis - žvalgiausi autobuso į Adutiškį. Tvarkaraštyje, iškabintame Autobusų stoties laukiamojoje salėje (matome nuotraukoje) puikavosi oficialus autobusų išvykimo grafikas. Jame - artimiausias autobusas į Adutiškį - 14.00 val. Puiku, galvojau, visai nedaug laukti reikės, kadangi iš Vilniaus atvažiavau prieš valandą. Bet, manau, užsuksiu pas stoties budėtoją ir perklausiu. Maža kas... Taigi, tas maža kas ir atsitiko. Budinti (beje, net savo pavardės nepasakiusi: tik vėliau, jau savivaldybėje, sužinojau, jog tai Olga Bankauskienė) pasakė kitaip. Artimiausias į pasienio miestelį autobusas - tik 17.10 val. Darbuotoja nukreipė mano žvilgsnį į ant prie įėjimo durų stiklo iškabintą popiergalį, anot jos, naują tvarkaraštį. Taip, ten į mano norimą vietą nuvažiuoti galima tik išvažiavus iš Švenčionių 17.10. Tai kokiu tvarkaraščiu tikėti, popiergaliniu ar oficialiu, esančiu laukiamojoje salėje. Kad kitiems neatsitiktų tokia bėda, apsilankiau rajono savivaldybėje. Maloni savivaldybės Mokesčių ir turto skyriaus vedėja Rasa Bliūdžiuvienė pažadėjo pasidomėti tuo, ir, kiek žinau, jau kai ką sutvarkė, t.y. oficialus tvarkaraštis atitinka „popiergalinį“.
Fiktyvusis tvarkaraštis Švenčionių autobusų stoties laukiamojoje salėje
Autobusų stoties duris ,,puošiantis" popiergalinis tvarkaraštis
Beje, gal ir dėkingas aprašomam atsitiktinumui. Per keturias valandas spėjau pamatyti, į ką verta atkreipti dėmesį čia atvykusiajam.
Iš savivaldybės išeini - tiesiai į restauruojamą Švenčioniųstačiatikių Švenčiausios Trejybės parapijos Švč. Trejybės cerkvę (Vilniaus g. 20) patenki. Cerkvė yra bizantiško-rusiško stiliaus ir pastatyta 1898 m. caro valdžios ir parapijiečių lėšomis. Jei esi vilnietis, tau ji primena Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvę (Vytauto g. 21). Taigi, gauta pinigėlių, ilgai ilgai lauktų, švenčioniškių cerkvei atgyti. O jų reikia ne vieno tūkstančio: juk ir išorė apgriuvusi, ir vidus verkdamas žmogaus rankų prašosi.
Restauruojama Švenčioniųstačiatikių Švenčiausios Trejybės parapijos Švč. Trejybės cerkvė, matyt, dar negreit leis grožėtis savo pradžių pradžia
Toliau neskubėdamas, o kur skubėsi, kai lauke apie 30 laipsnių karštukas svilina, prieini Visų Šventųjų bažnyčią. Istorija byloja, kad Švenčionyse pirmąją bažnyčią pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Po daugiau nei šimto metų pastatoma nauja bažnyčia, dar po šimto - atstatoma ir tik 1898 m. pastatyta bei po dviejų metų vyskupo Stepono Aleksandro Žvėravičiaus pašventinta.
Sužinai, kad šioje bažnyčioje vikaru dirbęs Ignotas Šopara (1864–1931m.) ragino mylėti lietuvių kalbą, ja kalbėti namuose, parapijiečius mokė gimtosios – lietuvių – kalbos. Placidas Šarkauskas, Jonas Burba, Justinas Petronis, Nikodemas Vaišutis sekė Ignoto Šoparos pėdomis. Veikė ,,Ryto draugijos“ skyrius (beje, irgi kunigų dėka), rūpinęsis lietuviškuoju švietimu. Na, o bažnyčios šventoriuje ramybėje ilsisi 1831 m. sukilėlių būrio vadas, Ceikinių klebonas kun. Anupras Labutis, žuvęs Švenčionyse.
Kiek kainuos kupolo atgaivinimas?
Kitas žingsnis - Nalšios muziejus (Laisvės a. 1, Švenčionys, muziejaus vadovė Alytė Šiekštelienė). Maloniai pasitikusi turtingų istorinių sankaupų darbuotoja Nadiežda Spiridonovienė papasakojo muziejaus atsiradimo istoriją: dabar besilankantys jame turį būti dėkingi Ignotui Šilkiniui iš Santakos kaimo, dar 1912 m. pradėjusiam rinkti istorinę, etnografinę medžiagą. Visuomeninis muziejus įsteigtas 1934 m. neilgai begyvavo: lenkų okupacijos metais jis buvo uždarytas. 1945 m. įkurtas Švenčionių kraštotyros muziejus, 1992 - aisiais pakrikštytas Nalšios vardu. Visi trys - Archeologijos, Istorijos, Etnografijos - muziejaus skyriai savotiškai turtingi ir didžiuojasi turį per 52 000 eksponatų. Kiekvienam jų Nadiežda randa istorija apipintų žodžių. Daug kas matyta kituose muziejuose, tačiau niekur – net Luvre- nesama skrynios, kurioje buvo laikomos didikių lanku lenktos suknelės. O čia yra! Rodoma namo, kuriame buvo apsistojęs Napoleonas, nuotrauka, 1800 m. imperatoriaus įsakas, kuriuo leidžiama statyti miestelio rotušę, deja, taip ir nepastatytą, nes pinigų pristigta, kiti sako, kad pinigų buvę, tik juos Napoleonas išsivežęs...
Tik kelios piktžolės puošia cerkvės statytojo J.S.Kuznecovo kapą prie cerkvės
Parodoje „Krikščionybei – 2000“ eksponuojami Švenčionių bažnyčios paminkliniai dailės kūriniai, maldaknygių rinkinys, šv. Rašto knygos, religinis liaudies menas.
Istorijos skyriaus ekspozicijoje lankytojai taip pat supažindinami su XIX a. pab. – XX a. pr. dvarų ir miestelėnų buities reikmenimis – baldais, indais, laikrodžiais, žvakidėmis ir kitais eksponatais.
Spragilai, piestos, girnos, kraitelės, kraičiukai, įvairūs nėriniai ir audiniai: lovatiesės, rankšluosčiai, staltiesės, gūnelės - tai Etnografijos skyriaus ekspozicija. Kaip ir dera, daug vietos skirta žvejybai, kadangi Švenčionys – ežerų kraštas (286 ežerai). Namų darbo slidės, varžos, žeberklai bei kiti žūklės įrankiai sudomina ne vieną ir ne tik žvejį. Dažnas sustoja ties didžiuliais iš šiaudų pintais žvejo batais, kurie buvo naudojami žiemos žūklei.
Net Luvre tokios didikių lankinėms suknioms saugoti pritaikytos skrynios nepamatysi. O Nalšios muziejuje ji yra!
Rajono - ir ne tik - moksleiviams parengta net 26 edukaciniai užsiėmimai: istorine tematika - „Taip gyveno mūsų senoliai“, „Švenčionių krašto proistorė“, „Spaudos draudimas Švenčionių krašte“. „Knygnešių ir daraktorių keliai“, „Švenčionių krašto žydai“, ,,Švenčionių krašto dvarai ir dvarvietės: istorinė praeitis ir dabartis“(vadovė istorijos mokytoja metodininkė Nadežda Spiridonovienė), etnokultūros tematika su moksleiviais kalbasi I. Kujalienė, J.Petkūnienė bei V.Balčiūnienė, o pasižvalgyti po nuostabias Reškutėnų kaimo apylinkes kviečia Viktorija Lapėnienė. Švenčionių Zigmo Žemaičio, Pabradės "Ryto" gimnazijų, Švenčionėlių progimnazijos, Švenčionių pradinės mokyklų moksleiviai - nuolatiniai edukacinių pamokėlių lankytojai. Derėtų čia užsukti ir tolimesnių rajonų moksleiviams, kad pažintų vieno gražiausių Lietuvos kampelių istoriją, jos žmones...
Milžiniški pinti batai - dar vienas išskirtinis Nalšios muziejaus eksponatas
Grįžti į Autobusų stotį pro Parką, kuriame 2002 m. pastatytas Laisvės paminklas (Romano Kazlausko projektinis architektūrinis ansamblis). Grožiesi Motina Nalšia, Lietuvą saugančiais Karžygiu bei Rūpintojėliu. Karštą dieną tave atgaivina vėsa alsuojantis fontanas ir švenčioniškių tarme pasakyti žodžiai: ,,Itai mūsų Svincionys. Ale koki jie gražūs“. Tylūs, ramūs ir gerų žmonių kupini...
Atgal
