Kelionės
06 23. Lietuvos kultūros, istorijos puslapiai Sūduvos žemėje
Dalia Poškienė
Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė,
XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė
Gegužės pabaigoje būrys kauniečių rašytojų, dailininkų, vaikų iš Sigitos šeimynos dalyvavo A.Matučio tėviškėje Zomčinėje Vaikų knygos šventėje poezijos pavasario festivalyje.
Jie net tik atvertė naujausių poezijos knygų puslapius, klausėsi eilėraščių, dainų, bet ir susipažino su Sūduvos krašto istorijos, kultūros slėpiniais, kuriais dalijosi iškilūs XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai – rašytojas Justinas Sajauskas, istorikas Kęstutis Subačius.
Beatričės Kleizaitės menų galerijoje
Šventės dalyviai prie paminklo „Tautai ir Kalbai“ išgirdo Kęstučio Subačiaus pasakojimą apie šio krašto protėvių dvasinį testamentą, aplankė J.Jablonskio gimnaziją. Didelį įspūdį paliko Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro patalpose įkurta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. B.Kleizaitė-Vasaris – teatralė, režisierė, pedagogė, bibliotekininkė, aktyvi visuomenininkė ir kultūros veikėja, mecenatė, XXVII knygos mėgėjų draugijos narė. Jos pastangomis į Lietuvą sugrąžinta tūkstančiai lietuvių išeivijos menininkų kūrinių – Adomo Galdiko, Vytauto Kašubos, Vytauto Igno, Albino Elskaus, Viktoro Vizgirdos, Romo Viesulo, Prano Gailiaus, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kitų autorių kūrybinis palikimas; įkurtas Kunigaikščio Gedimino paminklo šalpos fondas ir Vilniuje, prie Arkikatedros ir Žemutinės pilies valdovų rūmų pastatytas Vytauto Kašubos (1915–1997) kurtas paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Lietuvai, Marijampolei Beatričė Kleizaitė-Vasaris padovanojo daugiau kaip 400 meno kūrinių. Pažintis su šia meno šventove paskatino domėtis iškilių menininkų kūryba, gyvenimu. Galerijos lankytojai pasveikino p. Beatričę Kleizaitę-Vasaris garbingo 90-ojo jubiliejaus proga.
Kitas susitikimas - istorijos pamoka vyko prie Marijampolės kraštotyros muziejaus įsteigtame Tauro apygardos rezistencinės kovos muziejuje. Jo vedėjas vienas šių metų Patriotų premijos laureatų Justinas Sajauskas, apdovanotas už partizanų epo istorijų pasakojimą knygoje „Neužmirštami Suvalkijos vardai“. Justinas Sajauskas muziejuje papasakojo apie kunigo A. Iliaus ir jo bendražygių veiklą, parodė tremtyje išsaugotą prieškario laikų trispalvę, pasakojo apie Tauro apygardos vadus, legendinį partizaną Juozą Lukšą, supažindino su unikaliausiais eksponatais pirmojoje salėje, bylojančiais apie Tauro partizanų apygardos įkūrimo istoriją.
Tauro apygardos partizanų muziejuje. Nuotraukos – str. autorės
Ypatingai susidomėję klausėmės pasakojimo apie Tauro apygardos partizanų rinktines: Geležinio Vilko, Vytauto, Žalgirio, smalsiai žiūrėjome į eksponuojamus rusiškus, vokiškus partizanų ginklus, partizanų uniformas, kitus daiktus, rastus atkasant partizanų palaikus, susipažinome su stenduose kruopščiai surinktomis nuotraukomis: „Partizanų motinos“, „Raišupio mūšis“, „Popierių šeima“, „DLK Vytauto rinktinės štabo žūtis“, „Moterys – laisvės kovų dalyvės“, „Nesulaukę laisvės“, „Žalgirio rinktinė“, dailininkų paveikslai: „Valkų mūšis“, „Pirmasis Tauro apygardos vadas – Leonas Taunys-Kovas“.
Labiausiai įsimintina ketvirtojoje salėje įrengta ekspozicija „Tremtis. Kalėjimai. Lageriai“, skirtagenocido vykdytojams ir aukoms. Muziejaus vadovas priminė, kad artėja birželio 14-oji - Gedulo ir Vilties diena. Todėl ši ekspozicija skaudžiais prisiminimais byloja apie Sibiro platybėse buvusius tremtinius, jų tikėjimą Lietuvos Laisve.
Nepailstantis muziejaus vadovas, rašytojas sakė, „kad visoje Lietuvoje ir Sibire – Pokario Lietuvoje ir Sibire žuvo ne visa Lietuva. Žuvusiuosius pakeitė kiti, jie gins Tėvynę taip, kaip gynė jų tėvai ir protėviai. Nors šalies priešai ir puoselėja melo bei nepasitikėjimo mūsų jaunimu atmosferą. Kas dar mus padrąsintų? – Lietuviška šeima, lietuviškas žodis, fizinis ir dvasinis ryšys su savo kraštu“.
Justinas Sajauskas – ne tik šio muziejaus vadovas, parengęs ir išleidęs ne vieną knygą, surengęs unikalių parodų, tiki, jog tėvynės istorija gyvąja atmintimi primins sudėtingus istorijos tarpsnius, žmonių likimus, neleis pamiršti pagrindinių Laisvės ir Nepriklausomybės siekių.
Atgal
