Kelionės
05 09. Pirmoji 2015- tų metų poezijos pavasario kregždutė Abraomo Kulviečio žemėje
Vaclovas Volkus
Nors daugelis tavo gentainių Tėvynėj
Paniekino būdą tėvų,
Jų herbo, garbės nebeliko toj pynėj,
Kurioj nemirtingas tik tu.
Dėkingi tau ainiai pastatė paminklą
Prie kelio ant skardžio kalvos,
Už žodį lietuvišką, garbę apgintą
Jis atmintį tavo bylos.
Kėdainių literatų klubo “Varsna“ nariai puoselėjo mintį pragiedrėjus pavasario dienoms aplankyti Kulvos bažnytkaimį (Jonavos r.), kuriame gimė lietuvių raštijos pradininkas, reformacijos ir humanizmo idėjų skleidėjas, pedagogas, senos lietuvių bajorijos atstovas Abraomas Kulvietis.
Kulvos bažnytkaimis įsikūręs vaizdingose apylinkėse prie Kauno-Šėtos kelio. 1500 metų pradžioje prie Kulvos dvaro dvarininkų Kulviečių, vėliau tapusiais reformacijos šalininkais buvo pastatyta pirmoji koplyčia, prie kurios buvo priskirta 3 valakai (60 ha) žemės su keliomis baudžiauninkų šeimomis. Amžių bėgyje aplink ją pradėjo augti Kulvos miestelis. 1782 m. Kulvos koplyčia tapo Skarulių parapijos filija, 1909 m. Kulvos bažnyčios parapija. Tarpukario metais Kulva buvo judrus bažnytkaimis. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčia sudegė. Sovietmečio laikotarpiu Kulva buvo kolūkio centras su pagrindine bendro lavinimo mokykla, vaikų darželiu, kultūros centru, biblioteka. Miestelyje gyvena 350 žmonių.
Pragiedrėjus pavasario dienoms buvo susitarta su Jonavos r. literatų klubo „Šaltinis“ centrinės bibliotekos, Kulvos bibliotekos atstovais susitikti Kulvoje. Toks dviejų rajonų literatų susitikimas įvyko Kulvoje balandžio 28 d. Kulvos bibliotekoje, kurioje vyko susipažinimas su Abraomo Kulviečio literatūrine-humanistine veikla, poezijos posmų skaitymas. Jonavos bibliotekos Kulvos filialo vyr. bibliotekininkė L. Žilionienė apžvelgė Ab. Kulviečio gyvenimą, visuomeninę-literatūrinę veiklą, kad Ab. Kulvietis gimė apie 1510-sius metus Kulvos dvare, studijavo keliuose Vakarų Europos universitetuose. 1537 m. Sijenos universitete apgynė teisės mokslo daktaro laipsnį. Po studijų grįžo į Vilnių, didikų Goštautų ir karalienės Bonos remiamas 1539 m. Vilniuje, įsteigė aukštąją mokyklą. Nežiūrint tai, Vilniaus aršus katalikų vyskupas protestanto Ab. Kulviečio nemėgo, persekiojo. Neiškentęs patyčių Ab. Kulvietis 1542 m. išvyko į Karaliaučių-protestantizmo citadelę. Kunigaikštis Albertas jį paskyrė savo padėjėju, kurio sumanymą Karaliaučiuje įkurti aukštąją mokyklą, kuri vėliau, 1544 m. tapo universitetu, realizavo Ab. Kulvietis. Jame Ab. Kulvietis profesoriavo, kvietė Vilniaus vyskupą ginčus tarp katalikų ir protestantų spręsti dialogo keliu, atsisakyti smurto. Būdamas labai intelektualus, vertė antikinę, hebrajų, graikų, romėnų kūrinius, pamokslus, giesmes, net Dovydo psalmes, tęsė M. Mažvydo pradėtą darbą. Pakirstas nepagydomos ligos, grįžo į savo tėvo Kulvos dvarą, kur 1545 m. birželio 6 d. mirė. Spėjama, kad palaidotas šalia Kulvos katalikų buvusiuose protestantų kapuose. Vyr. bibliotekininkės pasakojimą papildė Jonavos literatų klubo „Šaltinis“ atstovas M. Glinskas perskaitė ištraukas jonaviečio-Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininko K. Federavičiaus sonetų romaną „Abraomas Kulvietis“, parašyto sutinkant Ab. Kulviečio 500 m. gimimo proga ištraukas. Šis poezijos kūrinys, apėmęs visą Ab. Kulviečio gyvenimą ir visuomeninę veiklą kėdainiečiams paliko šiltus prisiminimus.
Pedagogė, Kulvos bendruomenės pirmininkė Z. Griniova papasakojo apie jos vadovaujamos kaimo bendruomenės veiklą, Kulvos herbo kūrimą (galbūt reikėjo paieškot Kulvos kūrėjų bajorų Kulviečių herbo, ką neabejotinai jie turėjo. Kėdainiečiai pasinaudojo Radvilų, palikusių turtingą paveldą Kėdainiuose, herbu). Kalbėjo apie gimusias bendruomenės iniciatyvas, rūpestį ir pastangas pastatyti Kulvos dvaro parke, prie dabar reanimuojamo Kultūros centro Ab. Kulviečiui akmens paminklą. Tokio paminklo projektą su iškalta jame plunksna sukūrė inž. Z.Buterlevičius. 2011 metais paminklas buvo pastatytas.
Kulvos poetė O. Aleksiūnienė jautriais posmais apdainavo Lietuvą, jos skaudžią dabartinę dalią-emigraciją, kuri palietė ir jos šeimą.
Savo kūrinius skaitė kėdainiečiai M. Kazakevičienė, B. Vapšienė, E.Pauliukevičienė, Z.Zokaitytė, N.Dranseikienė, V.Volkus.
Prie kavos puodelio, pasivaišinę lauknešėliais nuvykome pasigrožėti Kulvos kalvotomis apylinkėmis, kulviečių kultūros paminklais-Kulvos dvaro parko paminklu prie Kauno-Šėtos kelio, aukščiausioje apylinkės vietoje, netoli Kulvos sovietiniais metais pastatyto paminklu-obelisku, kuriame užrašyta: „Šiose apylinkėse, buvusiame Kulvos dvare, gimė ir mirė lietuvių literatūros veikėjas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Abraomas Kulvietis. 1510-1545 m.“
Kulvos apylinkių žmonės gerbia ir saugo savo prosenelio-žemiečio Abraomo Kulviečio šviesų atminimą, o dėkingi žemiečiai 2009 m. Jonavos miesto Santarvės aikštėje pastatė jam paminklą (skulptoriai – K. Bogdanas ir M.Šnipas)
Atgal
