Kelionės
04 11. Skautų tunto „Valdovų rūmai” ekskursija į Valdovų rūmus
Ričardas Simonaitis, skautininkas
Lietuvos skautų sąjungos skautų tuntas „Valdovų rūmai“ prieš Šv. Velykas gavo puikią dovaną – aplankyti nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus.
Jau dveji metai kai plačiajai visuomenei duris atvėrė šis nuostabus muziejus. Aplankyti jį pakvietė buvęs Valdovų rūmų paramos fondo pirmininkas Edmundas Kulikauskas, kuris leido net datą pasirinkti. Po ekskursijos dauguma dalyvių dėkavojo už labai prasmingą ir naudingą ekskursiją, kurią labai maloniai pravedė gidė Joana.
Mūsų pasididžiavimas „Valdovų rūmai“ 2015 –tais metais
Prisipažinsiu, kad Valdovų rūmuose teko būti beveik nuo pirmų atstatymo dienų renkant aukas rūmų atstatymui. Prie būsimų Valdovų rūmų buvo pastatytas laikinas paviljonas pavadintas „Valdovų rūmų vartai“. Man teko asmeninė garbė per ketverius metus budėti net trys tūkstančius valandų, parašyti į dienraštį „Lietuvos aidas“ ne vieną straipsnį, ko pasekoje buvau įvertintas J.Kazicko vardo premija. Skautų būrys, o tai visas tuntas, irgi formavosi čia prie Valdovų rūmų vartų, kuris pradžioje buvo tik „Žalgirio aidai“ draugovė.Tunto pavadinimo dar neturėjome. Per ketverius metus jaunimas ir vyresnio amžiaus žmonės rinkosi prie šių vartų padėti skautams pabudėti. Vėliau atsirado noras būti su skautais ir skautauti. Tokių atsirado net keli šimtai. Viena pirmųjų buvo Rima Jankūnienė. Vėliau į mūsų būrį atėjo mokytojos Vida Dzenkauskienė-Jecenevičienė ir Liudmila Kutko iš Bezdonių vidurinės mokyklos, Darius Rimonis, Ingrida Vilimaitė, Eduardas Matuskovas, Greta Jankūnaitė ir daugelis kitų. Jaunimas nuo pirmų dienų matė kaip buvo formuojami rūmų atstatymo darbai, kaip buvo statomi metaliniai paviljonai, kurie leistų ir žiemą ir vasarą vykdyti geologinius tyrinėjimus. Vaikų akivaizdoje iš kelių metrų gylio buvo iškasami didžiuliai akmeniniai sviediniai, kuriuos pakelti reikėjo net kelių vyrų pagalbos. Mūsų akyse buvo surasti mediniai latakai geriamam vandeniui tiekti į rūmus. Dar įdomesnis radinys buvo rastas labai giliai žemėje esantis medinis šulinys su jame išlikusiu mediniu kibiru. Šiems daiktams jau beveik penki šimtai metų. Panašių ir smulkesnių daiktų buvo surasta apie pusę milijono vienetų. Monetos, auksiniai žiedai, odinės kurpaitės, metaliniai iečių antgaliai ir daugelis kitų daiktų. Didelį įspūdį padarė koklių radiniai, kuriuose buvo pavaizduotos pačios įvairiausios medžiotojų scenos ir humoristinės scenos su kiškiais, kurie nesibodėjo pašaudyti pačius medžiotojus ir išsivirti ne zuikienę, o sriubą iš pačių medžioklių. Tokių humoristinių scenų buvo daug. Visos šios originalios scenos su kokliais yra panaudotos krosnių atstatymui, kurios šiandien daro nepaprastai didelį įspūdį.
Atstatytų Valdovų rūmų vartai
Taigi centimetras po centimetro ir specialistų dėka rūmų mūriniai pamatai atsivėrė. Įspūdingai atrodo jų storis. Vietomis sienų storis siekia net kelis metrus. Specialistai prisikasė iki sluoksnių buvusių net prieš penkis šimtus metų ir daugiau. Atkasti ir buvę mediniai poliai, kurių ilgis siekė net po penkis – šešis metrus ir kurie vėlesniais metais buvo palaidoti. Atkasę šiuos polius rūmai bylojo apie sudėtingas statybas, kurios buvo vykdomos XIII-XV amžiuose ir vėlesniuose metuose. Ant tokių medinių polių buvo statomi kunigaikščių mediniai rūmai, o vėlesniais metais ir mūriniai. Pastarieji stovėjo taip tvirtai, kad joks tuometinis ginklas nebuvo pajėgus juos išardyti. Deja, XX –tojo amžiaus barbarai atėjūnai padarė savo - rūmus sulygino su žeme. Sovietai sprogdino juos dinamitu ir kitais sprogdikliais. Jie buvo įsitikinę, kad iš žmonijos atminties bus ištrintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo simbolis.
Buvusių sienų fragmentai
Ar pavyko jiems tai padaryti?
Manau, kad nepavyko ir niekada ir niekam nepavyks tai padaryti. Mūsų jėga, mūsų dvasios jėga yra įrašyta V.Kudirkos tautinėje giesmėje – Lietuvos himne. Ši dvasia perduodama iš kartos į kartą ir mes visi džiaugiamės jau atstatytais rūmais. Didelį ačiū galime sakyti Tėvynės sąjungai, kuri Seime pasiūlė įstatymo projektą o Seimas priėmė įstatymą atstatyti Valdovų rūmus. Vėliau į valdžią atėję socialdemokratai protingai tęsė konservatorių priimtą įstatymą. Ypatingai yra smagu, kad rūmai atstatyti švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimt penkerių metų sukaktį. Visa lietuvių tauta ir visi dori Lietuvos piliečiai džiaugiasi sugebėję išvyti iš Lietuvos okupantus, kurie įvairiausiais būdais trukdė vystyti Lietuvos valstybingumą - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo simbolio atstatymą. Šis žingsnis ateityje paskatins atstatyti ir visas kitas Lietuvos pilis. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Kauno piliai ir visai grupei pilių, kurios stovėjo ir dar stovi palei Nemuną.
Ekskursijos dalyviai su Edmundu Kulikausku
Šiandien Valdovų rūmai atstatyti beveik pilnutinai. Liko nedidelė dalis juos užbaigti. Nepraeis nė keli metai kai rūmai bus pilnai funkcionuoti. Juos jau dabar lanko tūkstančiai lankytojų. Iki praėjusių metų rūmuose lankėsi net du šimtai penkiasdešimt tūkstančių piliečių. Rūmai gyvi savo dvasia. Kiekvienais metais įvyksta iki šimto penkiasdešimt įvairaus pobūdžio renginių. Mums lankantis ir šiandien skambėjo renesansinės muzikos garsai. Grojo jauni specialistai klavesinu, fleitomis. Jauna gidė Joana jaunimui papasakojo daug istorijų iš praeities gyvenimo. Jos buvo įdomios ne tik valdovų politiniu gyvenimu, bet smalsu buvo sužinoti ir kokią buitinę atributiką naudojo savo buityje. Išgirsti pasakojimai ir pamatyti daiktai, kurie buvo naudojami prieš šimtus metų, stebino visus apsilankiusius. Įdomu buvo pamatyti kaip veikė vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, kokios veikė dirbtuvės, kas jose buvo gaminama. Rasti daiktai byloja koks pilnakraujis gyvenimas čia vyko. Beveik visus šiuos daiktus šiandien galime pamatyti ir mes, jau XXI – jo amžiaus piliečiai. Ant sienų kabantys gobelenai ir juose vaizduojamos scenos, autentiški baldai, daro didelį įspūdį apie žmonių veiklą praeityje gyvenančių. Muziejaus restauratorių dirbtuvėse dar yra labai daug eksponatų, kurie laukia dienos šviesos. Praeis nedaug laiko kai rūmai galės supažindinti svečius su daugeliu kitų eksponatų, kuriuos matysime tokioje plotmėje, kokie jie buvo savo laikmetyje.
Skautų tunto „Valdovų rūmai“ dalyviai. Foto nuotraukos Zbignevo Misevič
Apsilankymas Valdovų rūmuose, manau, ne vienos ekskursijos reikalas. Išsamiau susipažinti su rūmų praeities gyvenimu, įsigilinti apie jų svarbą politiniame kontekste, iš tikrųjų turėtų būti ne vienkartinis apsilankymas. Pamatyti kaip atrodo grindiniai, rūsiai, įsivaizduoti, kaip rūmai buvo statomi pelkėtoje vietoje, kad priešui būtų kuo sunkiau prieiti prie jų. Tik tada bus galima įsivaizduoti kaip ano meto lietuviai galėjo sugebėti padaryti tai, kas mums šiandien atrodo buvo neįmanoma.
Atgal
