Kelionės
11 08. Balstogė – Supralė – Augustavas
Vytautas Kuprys
Ankstų rugsėjo rytą grupė vilniečių ir kauniečių nutarėme autobusu aplankyti mūsų kaiminės Lenkijos istorinius miestus Balstogę, Supralę ir Augustavą.
Keliaudami į Lenkiją pravažiuojame ir Lietuvos įdomius istorinius miestus. Pirmiausia važiuojame pro Marijampolę, kuri istoriniuose šaltiniuose tai pat buvo susieta su Lenkija. Tai antras pagal dydį Sūduvos miestas. Mieste yra dvi katalikų, evangelikų liuteronų bažnyčios, stačiatikių cerkvė, sinagoga, marijonų vienuolynas. Mieste stovi J. Jablonskiui, V. Mykolaičiui – Putinui, P. Kriaučiūnui, Tauro apygardos partizanams paminklai.
II tūkstantmetyje pr. Kr. čia būta gyvenviečių. 1667 m. šioje vietoje buvo Pašešupio kaimas, o 1736 m. pasivadino Starapole. XVIII a. pradėjo kurtis miestelis, kuriame buvo įkurtas Kvietiškių dvaras. 1758 m. pastatytas medinis marijonų vienuolynas su bažnyčia. Šiame vienuolyne 1910 m. generolu buvo arkivyskupas J. Matulaitis. Marijonai šią vietą pavadino Marijampole. Šis vardas sudėtas iš dviejų žodžių: Marija ir polis (miestas) – Marijos miestas. 1792 m. karalius Stanislovas Augustas suteikė Magdeburgo teises.
1795 m. miestas atiteko Prūsijos, 1807 m. Varšuvos kunigaikštystėms, 1816 m Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, o 1837 m. Augustavo gubernijai. 1812 m. Napoleono kariuomenė žygiavo per Marijampolę, o grįždamas iš Rusijos Napoleonas čia valgė vakarienę, po to išvažiavo Seinų link. 1820 m. per miestą buvo nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos telegrafo linija. 1825 m. miestą aplankė Rusijos caras ir lenkų karalius Aleksandras I. Tuo laiku per miestą nutiesta Kauno – Suvalkų geležinkelio linija. Nuo1867 m. miestas priklausė Suvalkų gubernijai.
XIX a. čia buvo tautinio judėjimo centras. Marijampolėje mokėsi ir dirbo P. Arminas – Trupinėlis, J. Basanavičius, K. Grinius, J. Jablonskis, V. Kudirka, P. Vaičaitis ir kt. Nors 1865 m. Rusijos imperija buvo įteisintas lietuviškos spaudos draudimas – uždrausta spausdinti ir įvežti iš užsienio bet kokius lietuviškus leidinius lietuvišku raidynu, bet nežiūrint į tai, kaip ir visoje Lietuvoje, Marijampolėje veikė draudžiamosios lietuviškos spaudos paskirstymo punktas, slaptos knygnešių organizacijos – “Artojų draugija” ir “Sietynas”. XX a. miestas tapo Užnemunės neoficiali sostinė. 1918 m. įkurtas švč. Mergelės Marijos Vargdienių seserų vienuolynas, 1919 m. dislokuotas LDK Vytauto pėstininkų pulkas ir pastatytas Vytautui paminklas. 1938 m. ant Šešupės upės pastatyta hidroelektrinė. Miesto kapinėse ilsisi rašytojai A. Arminas – Trupinėlis, Žemaitė ir kt. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą buvo uždaryti vienuolynai, visuomeninės organizacijos, redakcijos. 1955 m. Marijampolės miestas buvo pavadintas Kapsuko vardu. Atėjusi sovietu valdžia ištrėmė daugiau kaip 300 miestiečių. 1988 m. įsikūrė Sąjūdžio rėmimo grupė. 1989 m. buvo gražintas miestui Marijampolės vardas, o 1991 m. marijonams vienuolynas, kuriame veikė Vilkaviškio kunigų seminarija. 1995 m. vėl įkurta Marijampolės apskritis.
Pravažiuojame Kalvarijos miestą, kuris įsikūręs Šešupės slėnyje ir terasoje. Žodis kalvarija yra lotyniškas ir reiškia kaukolių vieta. Bet tradicinis vardas kildinamas iš Kalvio ir Orijos ežerų vardo. Pro miestą eina tarptautinė Vija Baltika automobilio magistralė. Mieste stovi dvibokštė trinavė švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia, laisvės ir Lietuvos Motinai paminklai.
Apie 1655 m. gelbėdamas nuo rusų invazijos į šias apylinkes atsikėlė pabėgėlis Trobius su šeima. Taip XVII a. Kalvarijos vietoje įsikūrė Trobių kaimas. 1700 m. minimas Trobių – Kalvarijos miestelis. Kalvarijos miestas atsirado 1713 m., kai Trobių dvaras ir kaimas jungėsi į vieną vietą. 1715 m. gavo savivaldos teises, o 1791 m. karalius Stanislovas Augustas miestui suteikė teises. 1919 – 48 m. Kalvarija buvo valsčiaus centras. Kalvarijoje platino draudžiamąją lietuvišką spaudą, kurią organizavo kunigas A. Grinevičius, o platino J. Kanclerius, A. Zigmantaitė ir kt. knygnešiai.
1920. IX .16 – 18 d. čia vyko Lietuvos – Lenkijos derybos dėl karo veiksmų sustabdymo, tačiau buvo nutrauktos, vėliau atnaujintos Suvalkuose, kur X.7 d. pasibaigusios Suvalkų sutartimi, kurią lenkai po poros dienų sulaužė.
Per II pasaulinį karą vokiečių okupacijos valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą. Vokiečiai išnaikino Kalvarijos žydus, bolševikai išžudė ir deportavo daug lietuvių.
Pravažiavę Kalvariją, kertame Lietuvos sieną ir įvažiuojame į Lenkiją.
Truputį apie Lenkiją. Lietuva turi 104 km ilgio sieną su Lenkija. Tai didelė Europos valstybė, kurioje gyvena apie 38 mln. gyventojų su sostine Varšuva. Šalies plotas sudaro 312685 kv. km. 97 proc. Lenkijos gyventojai - lenkai. Šalyje gyvena ir apie 6000 lietuvių. Lenkijos piliečiai labai religingi, tikinčiųjų yra apie 92 proc., kai kuriose vietose ir daugiau. Iš jų 90 proc. – katalikai, dauguma išpažįsta Romos katalikybę. Yra unitų, armėnų apeigų, sankatalikų, stačiatikių, Jehovos liudytojų, evangelikų liuteronų ir kt. religijų.
Pagal 1997 m. konstituciją, Lenkija yra respublika. Valstybės vadovas ir kariuomenės vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 5 metams ne daugiau kaip 2 kadencijas. Įstatymus leidžia Seimas ir Senatas. Seimą sudaro 460 deputatų, Senatą – 100 narių. Lenkijoje yra 3 lygių administracijos vienetai: vaivadijos, apskritys ir valsčiai. Svarbiausios partijos:Įstatymo ir Teisingumo, Liberalai konservatoriai, Kairiųjų demokratų sąjunga, Agrarinė populistinė ir kt.
Reikia pasakyti, kad Europos Sąjungos pagalba šalyje, paskutiniu metu, gerai sutvarkyti automobilių kelių techninė būklė. Be to gražiai prižiūrimas žemės ūkis: derlius nuimtas laiku, laukai suarti, apsėti, pievos nušienautos.
Atgal
