Įvykiai
12 07. Lietuvos nacionalinės bibliotekos pastatui – 50 metų. Sukaktis, deja, pasitinkama statybų pastoliuose
Vytautas Žeimantas
Šiemet sukanka lygiai 50 metų, kai Vilniuje pradėjo veiklą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 1963 metų gruodžio 4 dieną buvo oficialiai atidarytas dabartinis bibliotekos pastatas. Persikėlusi iš Kauno į Vilnių, į specialiai bibliotekai pastatytus rūmus, ji tapo didžiausia Lietuvos biblioteka. Tai buvo pirmasis pastatas Baltijos šalyse, kuris suprojektuotas ir pastatytas išskirtinai bibliotekai.
Jos istorija prasidėjo 1919 m., kai buvo priimtas nutarimas įsteigti Vilniuje lietuvišką biblioteką. Pirmuoju naujosios bibliotekos direktoriumi buvo paskirtas žinomas bibliografas, baltų kultūros, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą Eduardas Volteris. Deja generolo Želigovskio kareivos šią idėją laikinai prigesino. E.Volteris su šeima persikėlė į Kauną ir čia pradėjo vadovauti 1919 m. įkurtai nacionalinei bibliotekai, kuri tuomet vadinosi - Lietuvos centrinis knygynas. 1963 m. ši biblioteka sugrįžo į sostinę.
Į šią biblioteką jau vaikštau nuo 1967 metų. Kai tik įstojau į Vilniaus universitetą, supratau, kad be bibliotekos, turinčios solidžius fondus, jau neapsieisiu. Visus šiuos metus ji talkino man ir studijuojant, ir vėliau, rašant įvairius straipsnius, leidžiant knygas. Ateinu į šią biblioteką ir dabar, tiesa, jau iš kitos pusės. Į dar veikianti vėliau pastatytą priestatą. Paradinį įėjimą, papuoštą plačiais granitiniais laiptais ir aukštomis kolonomis, ilgam užtvėrė statybininkai.
Bibliotekos vadovai ir žurnalistai prie paradinio bibliotekos įėjimo
Senasis bibliotekos pastatas buvo uždarytas 2008 metais ir iki šiol dar rekonstruojamas. Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijai numatyta 85,7 mln. litų. Iki 2013 m. gruodžio 31 d. tam skirta 37,7 mln. Lt. Lėšų poreikis pastato rekonstrukcijos užbaigimui 48 mln. Lt. Tačiau iš Valstybės biudžeto 2014 metų projekte numatyta skirti tik 8,8 mln. Lt. Taigi, ne Lietuvos statybininkai kalti, kad rekonstrukcijos darbai vyksta tai vangiai, nors pastato rekonstrukciją buvo numatyta baigti dar 2011 m. Vyriausybė, deja, nemano, kad tai ypatingos svarbos objektas, ir kasmet skiria tik nedaug lėšų. Jei bus toks prastas finansavimas, tai ir dabar kuriami planai užbaigti statybos darbus iki 2016 metų pasirodys nerealūs.
Nors ši biblioteka turėtų būti tikru mūsų kultūros flagmanu. 1988 m. bibliotekai buvo suteiktas garbingas Martyno Mažvydo vardas. 1989 m. - suteiktas nacionalinės bibliotekos statusas. 1991 m. bibliotekai pavesta vykdyti parlamentinės bibliotekos funkcijas. 1995 m. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas apibrėžia biblioteką kaip pagrindinę šalies viešo naudojimo mokslinę biblioteką.
Neslėpsiu, kai dabar iš bibliotekos vadovybės gavau kvietimą apsilankyti bibliotekoje, kai, norėdamas pakviesti ir kolegas, šią žinią skelbiau mūsų LŽS svetainėje, širdyje džiūgavau. Maniau, kad esame kviečiami į senojo pastato rekonstrukcijos pabaigtuves. Kai atėjau ir man pasiūlė užsidėti statybininkų šalmą, supratau, kad per daug užsisvajojau. Nors svajonės man atrodė labai realios – per 5 rekonstrukcijos metus buvo galima kalnus nuversti.
Šiuo metu bibliotekoje yra išgriautos nereikalingos konstrukcijos, sutvirtinti pamatai ir atraminės sienos, išbetonuotos saugyklų perdangos, baigiamos sumūryti reikalingos statybinės konstrukcijos, uždengtas stogas. Kitais metais planuojama pereiti prie apdailos darbų, technologijų įrenginių montavimo. Vienintelė visiškai rekonstruota bibliotekos vieta šiuo metu yra jos fasadiniai laiptai.
Pasak bibliotekos generalinio direktoriaus Renaldo Gudausko, pirminis planas buvo pabaigti rekonstrukcija iki 2011 metų, tačiau prasidėjusi finansų krizė neleido to padaryti. Anot direktoriaus, šiuo metu tikimasi užbaigti rekonstrukciją iki 2016 metų, tačiau tam reikia kur kas didesnio valstybės finansavimo.
Šiuo metu Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, jos fondai ir visas personalas glaudžiasi prieš dešimtmetį pastatytame bibliotekos priestate.
Dokumentų restauravimo centro direktorius ir ilgametis bibliotekos darbuotojas Algirdas Plioplys pasakoja, jog prieš 50 metų šią dieną buvo didelės iškilmės ir šurmulys - bibliotekos atidaryme dalyvavo visa Respublikos vadovybė, pagrindinių laikraščių redaktoriai, atvyko svečiai iš kitų miestų.
Baltijos valstybėse tuo metu tai buvo pirmasis pastatas, suprojektuotas specialiai bibliotekai. Vėliau pastatytos Tartu, Talino bibliotekos, latviai Nacionalinę biblioteką planuoja atidaryti tik kitąmet.
Projektuojant buvo svarstytos dvi bibliotekos vietos - pirmasis variantas buvo numatytas šiandieninėje Petro Cvirkos paminklo vietoje. Vis dėlto vėliau pasirinktas kitas siūlymas - statyti biblioteką prie Jaunimo stadiono, kuris tuomet buvo šiandieninio Seimo vietoje.
Pirmasis bibliotekos fasado variantas buvo suplanuotas labai puošnus - su skulptūromis, fontanu. Vėliau buvo priimtas sprendimas atsisakyti nereikalingos puošybos. Statybos vyko nuo 1951 iki 1963 metų. Po atidarymo biblioteka buvo didžiausias pastatas Vilniuje.
Tačiau jau prieš 50 metų, per pastato atidarymą, nebuvo jo priėmimo akto. Pasak A. Plioplio, vienas iš priėmimo komisijos narių išreiškė nuomonę, jog bibliotekos perdengimai padaryti nekokybiškai. Tačiau šio specialisto nuomonės nebuvo išklausyta ir pastatas buvo iškilmingai atidarytas.
Praėjus keliems dešimtmečiams buvo pastebėti didžiuliai tarpai saugyklų sienose, o kolonos, ant kurių laikosi pastatas, pradėjo skilti. Namą teko atiduoti į statybininkų rankas. Manoma, jog nekokybišką pastato statybą nulėmė jos statytojai - kalbama, jog biblioteką statė vokiečių belaisviai. Neigiamos įtakos pastato būklei turėjo ir šalia bibliotekos iškąstas Geležinio Vilko gatvės tunelis.
Pasak bibliotekos direktoriaus R. Gudausko, užsitęsus rekonstrukcijos projektui, atsirado ir šalutinių problemų - technologijos nuo 2008 metų ganėtinai pasikeitė, kaip pasikeitė ir visuomenė bei jos poreikiai - išplito socialiniai tinklai, kitos svarbios informacinės technologijos, į kurias būtina reaguoti, norint sukurti modernią, šiuolaikinius gyvenimo poreikius atliepiančią biblioteką.
Kada mes vėl žengsime per paradinės bibliotekos duris? Į šį klausimą negalėjo atsakyti jau keturi buvę kultūros ministrai. Norisi palinkėti dabartiniam premjerui Algirdui Butkevičiui ir kultūros ministrui Šarūnui Biručiui sudalyvauti iškilmėse, skirtose bibliotekos rekonstrukcijos užbaigimui ir ramia sąžine ir džiugia širdimi perpjauti simbolinę atidarymo juostelę.
Atgal
