Įvykiai
11 12. Svečiai iš toli ir arti
Alfonsas Kairys
2013 m. lapkričio 7 d. rinkosi svečiai iš Ispanijos, Moldovos, Vengrijos, Rumunijos į jau jų laukiančią salę, kurioje turėjo prasidėti konferencija – diskusija „Nacionalinės romų integracijos strategijos įgyvendinimas Europos Sąjungos šalyse“.
Iš viso Europoje ir ne ES valstybėse narėse pagal “Europos sąjungos romų integracijos nacionalinių strategijų planą iki 2020 m.” gyvena 11 mln. 256 tūkst. 900 romų. Daugiausiai – 750 000 – Bulgarijoje, 725000 – Ispanijoje, 700000- Vengrijoje, 500000 – Slovakijoje, 825000 – Rusijoje, 260000 – Ukrainoje... Lietuvoje - tik 2115: daugiausiai – 814 – Vilniaus apskrityje, mažiau – 482 – Kauno apsk. ir kt.
Plakatas "NVO tinklas Romų bendruomenei įgalinti" (antra iš dešinės VšĮ Romų visuomenės centras direktorė Svetlana Novopolskaja, šios konferencijos organizatorė
Konferenciją pradėjo Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Edvard Trusevič, kuris pažymėjo, kad šis renginys „vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių, skirtas aptarti romų integracijos strategijų įgyvendinimą, rodo tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos pasiryžimą spręsti romų problemas. <...> Lietuva, įgyvendindama Europos Komisijos Komunikatą, priėmė Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012–2014 metų veiklos planą. Nors dabar galiojantis veiklos planas neapima visų keturių komunikate išvardintų sričių, jis parodo visas priemones, kurios yra vykdomos ir tų priemonių finansavimą. Dabartinis veiklos planas yra labiau pereinamojo laikotarpio dokumentas, po kurio galiojimo pabaigos bus priimta ilgalaikė romų integracijos strategija. Pagal šį planą plėtojamas romų vaikų ir suaugusiųjų švietimas, ugdomi socialiniai įgūdžiai bei skatinamas jų įsitraukimas į darbo rinką“. Toliau prelegentas kalbėjo apie romų švietimą, kuris nors ir sunkiai, bet skinasi kelią pirmyn. Remiantis Etninių tyrimų instituto atliktu 2001 ir 2011 metų surašymų duomenų palyginimu, neraštingų ir nebaigusių pradinės mokyklos romų skaičius sumažėjo nuo 26 iki 10 procentų, tačiau situacija Kirtimų gyvenvietėje per 10 metų beveik nepasikeitė, be to, išlieka ryškūs skirtumai įgyjant pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą: tik 29,2 proc. romų turi pagrindinį išsilavinimą, o vidurinį - 15,5. Opi ir ankstyvo mokinių iškritimo iš mokyklos problema. Mokymuisi nepadeda ir normalių gyvenimo sąlygų neturėjimas: todėl romų, gyvenančių Kirtimuose, anot viceministro, būsto sprendimas bus viena iš svarbiausių užduočių ir iššūkis. 2011 m. surašymo duomenimis 50 proc. romų neturi karšto vandens, vonios, dušo, tualeto; 20 proc. neturi vandentiekio, kanalizacijos.
Ir pertraukų metu virė diskusijos
Europos socialinio fondo lėšos padeda romams įsidarbinti. Minėtini projektai ,,Atsigręžk į romus“ ir šiuo metu įgyvendinamas projektas ,,Bachtalo drom“ pritraukė apie 180 romų. Vykdant šiuos projektus, romai palaikomi ne tik tada, kai jie ieško darbo, bet ir jiems įsidarbinus.
Kalbėta apie būsto sprendimo klausimus, dar neretus diskriminacijos atvejus, moterų įgalinimą...
Tadas Leončikas, Eurofound mokslinių tyrimų vadovas pabrėžė, kad sprendžiant romų klausimus, pirmiausiai, turi būti politinė valia, o žmonės, kurie dirba su romais, turi būti daugiau kompetentingi ir profesionalūs. Daug patirties, dirbant su romais, sukaupta Bulgarijoje, Čekijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Italijoje, Rumunijoje, Slovakijoje - tik reikia mokėti ja pasinaudoti. Be abejo, tam reikia ne tik oro, bet ir lėšų.
.JPG)
Bulgarijos atstovėTeodora Krumova kalba apie romų padėtį Europos švietimo sistemoje
Apie politinę valią kalbėjo Robert Rustemas, ,, Europos Romų ir keliautojų forumo“ sekretorius, sakydamas. kad ji turi būti ne „popierinė“ , o veiksminga.
Pasak jo, atskirtis mažinama bus tada, kai bus sudarytos sąlygos mokymuisi, patyčių vengimui, kai visuomenėje nebus antičigonizmo, kai žiniasklaida neformuos aplinkos, žalingos vaikui, suaugusiajam romui. Vertėtų skatinti romų kalbos mokymąsi: jis sustiprintų tapatybę. Ir svarbus akcentas – moterys, Jos - varomoji jėga: reikėtų sudaryti sąlygas įsidarbinant, o vyresniojo amžiaus moterims – padėti mokytis: tada jos galėtų padėti savo vaikams. Tai būtų vienos problemų sprendimas, būtent, ankstyvojo vaikų iškritimo iš mokyklos sumažėjimas, o gal ir išnykimas. Ištiesti ranką jos reikalingiems, -galima būtų apibendrinant pasakyti apie šio prelegento pasisakymą.
Įdomus ir visų įdėmiai klausomas Europos jaunimo forumo ispano Juan Ramon Flores pranešimas, apžvelgęs romų jaunimo Europoje situaciją. Romų jaunimas (iki 25 metų) sudaro 60 proc. visų 11,5 mln. pasaulyje gyvenančių romų. Tai jautriausia pilietinės visuomenės grupė. Poreikiai: mokymasis, dalyvavimas visuomeniniame, politiniame gyvenime. Vertėtų kiekvienai šaliai ir šalims skatinti romus dalyvauti bendruose projektuose: tai suartintų visur gyvenančius romus, o jų kultūra taptų Europos kultūros dalimi. Apie nacionalines romų integracijos strategijas ES šalyse kalbėjusi vengrė, romų organizacijos „Amrita“ atstovė Anna Orsos akcentavo moterų romių išsilavinimo problemas ir su tuo susijusias bėdas: negalimumą padėti savo vaikams, kelio į darbo rinką užsikirtimą. Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje dauguma romų neturi jokių asmens dokumentų, nėra registruoti, negali gauti sveikatos draudimų. Vengrijos šiaurėje pastatuose, kuriuose gyvena romai, dažnai nėra nei vandens, nei šildymo. Yra pastatų, kurie netinkami gyventi, bet juose gyvenama. Sprendžiant būsto klausimus, reikia telkti visų, norinčių ir galinčių padėti romams, pajėgas: protą, išmintį, lėšas.
Romų švietimo padėtį Europos švietimo sistemoje apžvelgė Romų organizacijos „Amalipe“ ekspertė bulgarė Teodora Krumova. Pabrėžta, kad viena didžiausių problemų – ankstyvas vaikų iškritimas iš mokyklų. Mokyklose reikėtų (o tokių pavyzdžių jau esama) pamokų, skirtų romų kultūrai propaguoti. Įtikinti mokytojus, kitų tautybių vaikus, jų tėvus, kad romų tautybės vaikas yra toks pats, kaip ir kiti vaikai. Kai vaikas jausis laimingu mokykloje, tai ir noro iš jos bėgti nebus. Dalis švietimo, (o ir socialinės!) problemos bus išspręsta!
Švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Algirdas Šešelgis (3 iš kairės) ir kultūros viceministras Edvard Trusevič pasiruošę diskusijai
Reikia pozityvios informacijos apie romus, kaip išskirtinę etninę pasaulio tautinę mažumą, o ir romai turėtų ginti savo įvaizdį įvairiose masinės informacijos priemonėse, - teigė Valery Novoselsky, Romų virtualinio tinklo (RVN) vykdantysis direktorius.
Apie svarbų žiniasklaidos vaidmenį, sprendžiant romų problemas, pasakoja Valery Novoselsky, Romų virtualinio tinklo (RVN vykdantysis direktorius)
Įdomių minčių apie romų integraciją Lietuvoje pateikė Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė; Božena Karvelienė, Všį Romų integracijos namai direktorė, kalbėjusi apie romų organizacijų veiklos viziją ir problemas bei diskusijose dalyvavę Švietimo ir mokslo ministerijos (viceministrė Edita Tamošiūnaitė), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (viceministras Algirdas Šešelgis) atstovai.
Romų jaunimo problemas gvildena Juan Ramon, Europos romų jaunimo forumo prezidentas
Kol kas pasaulyje yra romų diskriminavimo atvejų, dar sunkiai veržiasi jie į mokslus, dar skurdas, būsto, darbo, o su juo susijusių ir pajamų neturėjimas lydi ne vieną ir ne du tūkstančius romų, todėl naujose Nacionalinėse romų integracijos strategijose iki 2020 m. turėtų būti atsižvelgta į švietimą, užimtumą, sveikatos priežiūrą, būsto, pagrindinių paslaugų suteikimą kompleksiškai ir ne tik atsižvelgta, bet ir finansiškai pagrįsta bei kontroliuojama. Tokia išvada peršasi pabuvojus konferencijoje - diskusijoje „Nacionalinės romų integracijos strategijos įgyvendinimas Europos Sąjungos šalyse“, kurią organizavo Všį Romų visuomenės centro (direktorė Svetlana Novopolskaja) komanda.
Atgal
