Įvykiai
10 22. Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai
Lietuvos žurnalistųsąjungosnarys Alfonsas Kairys
Spalio 16-ąją, į Seimo rūmus suvažiavo šimtai bibliotekininkų, muziejininkų, kultūros centrų atstovų, rajonų merų pavaduotojų, atsakingų už kultūros politikos įgyvendinimą. Čia vyko konferencija „Lietuvos kultūros politika: įžvalgos ir lūkesčiai“, kurią organizavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė ir Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu (pirm. A. Pitrėnienė), Lietuvos Respublikos trišale taryba (pirm. P. Zurlys) ir Seimo socialdemokratų partijos frakcija (pirm. I. Šiaulienė).
Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, pradėjęs konferenciją pažymėjo, kad
„XVI Vyriausybės (2012–2016) programoje nubrėžta prioritetinė kryptis – kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas. Į kultūrinę veiklą dera įtraukti socialiai pažeidžiamiausias grupes, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir jaunimui, mažinant kultūrinę ir socialinę atskirtį.
Pasak Premjero, „vienas svarbiausių Vyriausybės prioritetų 2014 metais – gerinti bibliotekų paslaugų prieinamumą, vykdyti muziejų ekspozicijų ir edukacinės veiklos atnaujinimą, pasitelkus naujus technologinius sprendimus ir per elektronines paslaugas pritaikant jas įvairių poreikių lankytojams. Veikiant šia kryptimi, būtina derinti kultūros ir švietimo politikos priemones bei veiksmus“.(...) „Deja, buvusi konservatorių vadovaujama Vyriausybė ekonominio sunkmečio problemas sprendė ir kultūros darbuotojų sąskaita. Jei Estija ir Latvija finansavimo kultūrai nemažino (Estija jai skiria 1,2 proc. šalies biudžeto, Latvija – 1,1 proc.), tai Lietuvos kultūrininkai turi tenkintis 0,6 proc., nors jie uždirba iki 6 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Kultūros darbuotojai buvo priversti migruoti į kitus sektorius, nes kultūros projektams buvo skiriami finansų trupiniai. Menkai apmokamo darbo kultūros sektoriuje jaunimas vengia, todėl vidutinis bibliotekininko amžius pasiekė 49 metus, o muziejininko – 53,5 metų. Lietuvoje kultūros sektoriuje dirba apie 15 000 asmenų, Kultūros ministerijos finansuojamose įstaigose – apie 4 000“.
Konferencijoje kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis teigė, kad jauni specialistai nenori dirbti kultūros darbuotojais ir dėl to, kad ši specialybė nėra prestižinė, nes maži atlyginimai: kultūrininkų atlyginimų koeficientas dvigubai mažesnis už švietimo darbuotojų koeficientą. Kita vertus, ir besimokančiųjų gretos mąžta. Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė pabrėžė, kad mažinant mokyklų tinklą, kai kurie mokytojai perėjo į kultūros sferą, tačiau vėlgi susidurta su problema: perkvalifikavimo problema.
Renginio akimirkos. Nuotraukos Valdo Šireikos
Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis, kalbėdamas apie kultūros centrus, sakė, kad '“regionuose gyvenantys žmonės turėtų jaustis socialiai ir dvasiškai orūs“. Kultūros centras padeda tenkinti įvairius pomėgius, gilinti savo kompetencijas, Pasak jo, Lietuvoje veikia per 4000 įvairių meninių susivienijimų, juose dalyvauja 60 000 gyventojų. Kasmet vyksta tūkstančiai koncertų šalyje ir užsienyje: juk tuo garsinama Lietuva. Mūsų Dainų šventės gyvos tiek, kiek gyvybingi regionų meno kolektyvai. O dažnai kūrybingas žmogus dėl lėšų stokos net negali atvykti į sostinę, kad pasižiūrėtų spektaklį ar kitą renginį. Idėjas realizuoti nėra galimybių, išskyrus savo protą.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė, pasirinkusi temą „Ar reikalingas bibliotekų proveržis? “Dabar biblioteka,- anot jos,- teikdama kokybiškas ir modernias paslaugas, pagyvina žmonių užimtumą. Šįmet respublikos bibliotekose apsilankė 25 mln. lankytojų: 75 tūkst. padėjo susirasti darbą per interneto prieigas, 145 tūkst. - pagerino išsilavinimą (kompiuterinis raštingumas). Darytina išvada – bibliotekos reikalingos ir jose dirbantiems (o dirba daugiausiai moterys, gaudamos minimalius atlyginimus) sudarytinos maksimaliai geros darbo sąlygos, pirmiausiai padidinant atlyginimus.
Renginio akimirkos. Nuotraukos Valdo Šireikos
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nario Valentino Stundžio nuomonė vienareikšmė; kultūros sektorių reikia deramai finansuoti, o ne nuo ko ką nors nuimti. 50 milijonų litų, reikalingų pradiniam kultūros darbuotojų atlyginimų pakėlimui valstybei nėra nepakeliama suma. Jo nuomonę palaikė ir prof. Vytautas Juozapaitis, sakydamas, kad „politika yra kultūros dalis, o ne kultūra – politikos“ir kad “žmogaus žmoguje yra tiek, kiek jame yra kultūros“.
Apie muziejininkus išsamiai kalbėjęs Raimundas Balza teigė, kad šalyje esama 105 muziejų, kuriuose dirba 3050 darbuotojų (iš jų 900 su specialiu universitetiniu išsilavinimu), dirbančiųjų amžiaus vidurkis 53 metai. Deja, jaunimas dėl mažo atlyginimo dirbti čia nenori. Pasidžiaugta edukacinėmis programomis: jų dėka mokykla tampa vis dažnesniu muziejaus svečiu.
Pranešimą „Kultūros darbuotojų įvertinimo strategija: kultūrinės veiklos ir atlygio scenarijai“ skaitė kultūros savivaldos kolegijos kanclerė Vilma Griškevičienė, o Lietuvos Respublikos trišalės tarybos narys Aleksandras Posochovas, vienas paskutinių konferencijos kalbėtojų, sakė, kad „žadami 49 milijonai litų turi būti šiandien, nes žmogus gyvena šiandien“.
Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kuria atkreiptas Seimo ir Vyriausybės dėmesys į kritinę situaciją, susidariusią dėl neišspręstų kultūros darbuotojų darbo užmokesčio problemų bei raginančią iš esmės spręsti ir kitas kultūros sektoriaus problemas.
Atgal
