Įvykiai
08 27. Skirsnemunės miestelis paminėjo 700-ųjų metų jubiliejų
Loreta Nikolenkienė
Skirsnemunė – jaukus miestelis Jurbarko rajone, turintis apie tūkstantį gyventojų, 80 km nuo Kauno, 10 – iki Jurbarko. Greta – Nemunas, ant kalnelio visus pasitinka raudonplytė šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1903 m., o šiandien – vakarais įspūdingai apšviečiama, kaip ir kitos panemunių bažnyčios.
Pavadinimo kilmė
Spėjama, kad Skirsnemunė yra „Christmemel“ pilies, stovėjusios priešingame Nemuno krante, modifikuotas vertinys: sandas „Christ“ - buvo adaptuotas pagal apytikrį skambėjimą, o „Memel“ vokiškai reiškia „Nemunas“. Kita versija byloja, kad senovėje čia „skyrėsi“ Nemunas, upės vagoje buvusi didelė sala su pievomis ir ganyklomis. Ji tęsėsi nuo Šilinės iki Skirsnemunės.
Paminklinio akmens, skirto Skirsnemunės miestelio žmonėms, atidengimas
Jurbarko kultūros centras kartu su Skirsnemunės bendruomene įgyvendina projektą „Knygos „Skirsnemunė“ leidyba. Skirsnemunės miestelio 700-ųjų metų jubiliejaus renginys“, kuris finansuojamas pagal VVG „Nemunas“ teritorijos vietos plėtros 2009 – 2015 m. strategijos II prioritetą – Jurbarko krašto viešojo gyvenimo stiprinimas ir gyvenimo kokybės kaime gerinimas. Bendra projekto vertė – 39061,40 Lt.
Projekto įgyvendinimo metu iš dalies atnaujinta materialinė bazė padės įtraukti į kultūrinę veiklą daugiau žmonių, ugdyti bendruomeniškumą, tobulėti ir leis produktyviai skleisti gyventojų meninius, kūrybinius gebėjimus.
Skirsnemunės praeitis yra turtinga. XIII a. miestelio apylinkėse jau buvo lietuvių ir kryžiuočių pilių: į rytus nuo Nemuno dešiniajame krante buvo Bisedos pilis, o kairiajame, netoli Skirsnemunės, kryžiuočiai pastatė Cristmemelio pilį. 1313 m. kryžiuočių ordino metraštininkas Petras Dusburgietis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo Skirsnemunę. Povytautiniais laikais miestelis priskirtas prie Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės (DLK) dvaro.
Medinę Kristmemelio (Skirsnemunės) pilį Kryžiuočiai pastatė 1313 m. balandžio 8–22 d. Didysis magistras Karolis iš Tryro, „norėdamas praplėsti krikščionių žemes, subūrė visą savo kariuomenę ir Nemuno pakrantėje, per šešias mylias aukščiau Ragainės, pastatė Kristmemelio pilį.
Skirsnemunės pilis datuojama 1313–1328 metais.
Linksmųjų muzikantų poilsio minutė
Įžymūs kraštiečiai
Jurgis Baltrušaitis – poetas simbolistas, pradėjęs savo kūrybinį kelią rašydamas rusų kalba. Rusiški eilėraščiai pirmą kartą išspausdinti 1899 m. Vėliau, lyg norėdamas atsiteisti tautai ir gimtajai kalbai, J. Baltrušaitis per trumpą laiką (1940-1943 m.) Paryžiuje parašė tris lietuviškų eilėraščių rinkinius (Ašarų Vainikas I-II dalys, Aukuro dūmai) ir poemą (Įkurtuvės).
Aldona Puišytė
Jos tapyba priklauso savitai tarpinei sferai. Žodžio meistrų vaizduojamoji dailė Vakarų ir Rytų kultūrose turi labai senas tradicijas. Mūsų krašte kol kas nedaug menininkų derino abi šias kūrybos sritis. Autorė, žinoma poetė, Poezijos pavasario šventės 1986m. laureatė, jau daugiau kaip dešimt metų kuria iki šiol niekur nerodytus tapybos darbus. Menininkė pasirenka tradicines išraiškos priemones.
Antanas Petraitis (1861-1933)
Kunigas-astronomas, palaidotas Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčios požemyje, jo atminimas įamžintas Skirsnemunės bažnyčios galinio lango nišoje. Gimė šiame krašte, rūpindamasis jaunimo švietimu pakvietė vienuolius seleziečius iš Italijos, dovanojo dvarą seleziečių centrui įkurti.
Vytautas Urbanavičius
Vienas žymiausių ir autoritetingiausių Lietuvos archeologų, tyrimų organizatorių – gimė 1935 m. liepos 3 d. Skirsnemunėje. 1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, nuo 1957 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. 1966 m. pradėjo tyrinėti Lietuvos kapinynus, senkapius, pagoniškų apeigų vietas. Archeologinius kasinėjimus tęsia iki šiol. 1967 m. jis apgynė daktaro disertaciją „Materialinė ir dvasinė XIV–XVII a. Lietuvos kaimo gyventojų kultūra“. 1993 m. už darbą „Lietuvių pagonybė ir jos reliktai XIII–XVI a.“ suteiktas humanitarinių mokslų habilituoto daktaro vardas.
Į šv. Mišias gausiai rinkosi miestelėnai
Penkios Gadliauskų gydytojų kartos
Į Skirsnemunę traukė pėsti ir važiuoti. Žmonių būdavo tokia gausybė, kad tekdavo iškinkyti arklius, pasistatyti palapines ar pernakvoti kur daržinėje ant šieno, kol ateis eilė pas daktarą Gadliauską. Ne veltui toks gajus ir iki šiol aktualus posakis „Visos ligos nuo nervų“. Nuo jų daktaras daugiausia ir gydė.
Kai žmonės prarasdavo viltį pasveikti, išbandydavo visas tradicines gydymo priemones, kažkaip sužinodavo, kad Skirsnemunėje gyvena daktaras, stebuklingai gydantis ligas, kad jo vaistų receptas, perduodamas jau į penktą kartą, praktikoje naudojamas pusantro šimto metų, padeda pasveikti. Ir žmonės pagydavo, registracijos žurnale palikę dėkingumo įrašus.
Šventinis renginys sutelkė bendruomenę
2013 - ieji Skirsnemunei ypatingi – miestelis švenčia 700 metų jubiliejų. 1313 m. Kryžiuočių ordino metraštininkas Petras Dusburgietis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo Skirsnemunę.Organizuojant šį šventinį renginį telkėsi aktyvi kaimo bendruomenė, plėtojosi kultūrinis ir sportinis gyvenimas kaime. Norint palikti išliekamąją minimo jubiliejaus vertę, šia proga buvo išleista ir konferencijoje, šventės metu, pristatyta knyga „Skirsnemunė“. Knygos leidybos tikslas – didinti krašto gyventojų informuotumą skelbiant sukauptą krašto istoriją. Išleidus knygą, gyventojai susipažins su Skirsnemunės istorija, čia gyvenusių įžymių žmonių likimais, kovotojų už Lietuvos laisvę, už savo gimtinę žygdarbiais, sužinos apie savo vietovės papročius, tradicijas. Per knygos sklaidą vietos bendruomenės gyventojai susipažins su savo kaimo kilme ir tai padės sutelkti bendruomenę, padaryti jos narius artimesniais vieni kitiems.
Šeštadienį, rugpjūčio 24 d., po teatralizuotos kvieslių eisenos
atidengtas akmuo, skirtas Skirsnemunės vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose 700 metų jubiliejui, vyko konferencija „Skirsnemunė. Istorijos ir laiko ženklai“. Daug dėmesio pritraukė futbolo varžybos Skirsnemunės bendruomenės taurei laimėti. Iki pat vėlaus vakaro vyko koncertinė programa, degė šventiniai laužai, stebino fejerverkai. Jaunimas linksmai leido laiką diskotekoje.
Parkelyje pastatyta stilizuota Kryžiuočių pilis. Vakare ji buvo sudeginta
Sekmadienį, rugpjūčio 25 d., vyko šv. Baltramiejaus atlaidai. Šv. mišios aukotos Skirsnemunės šv. Jurgio bažnyčios 110-osioms metinėms paminėti. Giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos choras, vadovaujamas Juditos Taučaitės. Iškilmingos pamaldos taip pat vyko Skirsnemunės liuteronų bažnyčioje. Koncertavo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras „Adoremus“, vadovaujamas Renatos Moraitės.
Miestelio bendruomenei pristatytas filmas „Skirsnemunės šv. Jurgio bažnyčia“ (autorė Janina Sabataitienė), taip pat parodytas filmas „Skirsnemunė“ iš ciklo „Mūsų miesteliai“ (1994 m.). Dalyvavo filmo autorė Nijolė Baužytė. Šventės metu veikė Audronės Vaivadienės fotodarbų paroda „Šalia Nemuno“.
Į miestelio veiklą aktyviai įsitraukia bendruomenės nariai, prisidėdami įnašu natūra – savanorišku darbu. Aktyvūs bendruomenės nariai atliko eilę darbų: fotografavo dviejų dienų šventės akimirkas, prieš ir po šventės tvarkė Skirsnemunės miestelio viešąsias erdves, organizavo futbolo varžybas ir t.t.
Bendras šventės organizavimas svarbus kaimo bendruomenei – jis ugdo bendruomeniškumą ir skatina skirtingų kartų bendravimą.
Atgal
