Įvykiai
02 20. Žiemą jau išvarėm, ar dar ne...
Alfonsas Kairys
Sostinė šurmuliavo nuo pat vasario 9-tos, kai iki tikrųjų Užgavėnių buvo likusios net trys dienos. Smagiai šypsojosi ryškiai raudonomis lūpomis Morė, greta ilsėjosi Kanapinis ir Lašininis, keptuvėse čirškėjo gal kartais ir prisvilę blynai, skaniais kvapais viliojo sklindžiai, alpai nuo šašlykų aromato, atsigaivinti skania arbata kvietė arbatviriai, karšto vyno ar alaus stiklinaitės paragauti kvietė aludariai ir vyndariai. Muzika nenutildama vis lietuviškai grojo... Jauni ir seni bei vaikučiai sukiojosi, trypčiojo: gal retas pagalvojo, o kas gi tos Užgvėnės...
Užgavėnės - tai žiemos išlydėjimo, vaišingumo, žaidimo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Tokią šventę švęsdavo dar mūsų , ir trukdavo ji daug ilgiau kaip dabar, - tai buvo žiemos išvarymo šventė, šventė pavasario belaukiant. Kaip ir dabar, taip ir anksčiau, pagrindiniai valgiai per šventes buvo sklindžiai ir mėsa. Valgoma 9 ar net 12 kartų. Kodėl sklindžiai? Gal todėl, kad jie simbolizavo vis aukščiau kylančią ir vis labiau šildančią žemę SAULĘ.
O jau žaidimų įvairiausių netrūkdavo, bet labiausiai mėgta važinėtis nuo kalniukų rogutėmis ar net geldomis. Ir ne šiaip sau, o tikint, kad gero linų, kitų javų derliaus sulaukta bus. Jaunimas mėgdavo arkliais, papuoštais žvangučiais, pasivažinėti ir iš rugių lauke rogių išvirtus ant sniego pasivolioti. Tai simbolizavo žemės ir Žmogaus sąlytį. Laistydavosi ir vandeniu, tikėdami, kad greičiau orai atšils, sniegui vandeniu pavirtus... Oi, tie mūsų proseneliai... daug ko prisigalvodavo... Ir labai šaunu, kad nors kai ką ir mes išsaugoję, pritaikom, nors tai, kad tokia Žiemos palydėtuvių šventė YRA.
Taigi tikrąsias Užgavėnes teko Karoliniškėse stebėti. Jas suruošė UAB „Karoliniškių būstas“. Ir vyko jos per tikrąsias Užgavėnes, t.y. vasario 12 d. Ir žmonių, nepaisant to, kad šventė prasidėjo 14 val., pulkai susirinko. Visus, kaip ir dera, pakvietė sklindą muzikos garsai. Vedantysis kvietė kaukėtus ir bekaukius į Morės, Lašininio ir Kanapinio šventę, visus, norinčius kuo greičiau gėrėtis vis daugiau šilstančiais saulės spinduliais... Ir rinkosi seneliai, močiutės, vedini anūkėliais, ūgtelėję anūkėliai su panelėmis, panelės su vaikinukais, na ir, aišku, tėveliai, nuo darbų atitrūkę. Kaukių begalės mirgėjo: jas išmaniai pasigaminę Vilniaus Kačalovo bei Simano Daukanto gimnazijų mokinai džiugino susirinkusiųjų akį, bet geriausia kauke pripažinta darželinuko Mykolo, kitais metais pirmokėliu tapsiančio, kaukė: jam ir prizas - diplomas atiteko. Tai bus gal pirmasis jo gyvenime apdovanojimas, kuris primins, kaip mūsų protėviai šventes šventė. Po kaukių parado vaišės prasidėjo: reikėjo gi prisivalgyti sočiai už visas šešias savaites: „Karoliniškių būstas“ vaišino sklindžiais, karšta arbata, o karoliniškiečiai vieni kitus – suneštiniais blynais. Ir kokių jų nebūta: su uogiene, mėsa, įvairiais kitais prieskoniais. Sotu, skanu... ir žaidimų apstu. O žaidžiantys saldainiais, kitais prizais apdovanoti...
Žiemos (simbolis-Lašininis) ir pavasario (simbolis-Kanapinis) kovą stebėję karoliniškiečiai plojo Kanapiniui: jis, kaip ir dera, laimėjo...Morė pelenais pavirto ir į padebesiais išsisklaidė...
Išvarėm žiemą, bet sinoptikai štai ką praneša: gavėnią lydės dažnas sniegutis, o į duris ir šaltukas pasibels. Ne taip noriai trauksis Žiema, nors Morės kelios dienos kaip nebėr. Iki Velykų liko šešios savaitės, šešių savaičių priešvelykinis Gavėnios pasninkas.
Atgal
