VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Įvykiai

02 13. „Imantų“ bendruomenėje – žiemos palydėtuvės

Regina Vaitkevičienė 

Vasario 12 dieną Baisogalos priestočio bendruomenės „Imantai“ žmonės surengė žiemos palydas

Šventės dalyvių buvo gausu

16 valandą popiet garsi muzika sukvietė priestočio gyventojus į aikštelę prie didžiulio laužo, kurio viršūnėje buvo pririšta Morė. Iš visų gatvių aikštės link traukė persirengėliai ir kiti trokštantys linksmybių imantiškiai. Kaip niekad buvo gausu įvairių kaukėtų būtybių: ubagų, velnių, čigonių, ožių, baidyklių. Pasirodė ir geltonkasė lietuvaitė, ir pikčiurna vilkas...  Mūsų protėviai tikėjo, kad, keičiantis metų ciklui iš žiemos į pavasarį, trumpam atsiveria vartai į anapusinį pasaulį, iš kurio ateina „svetimi“. Tais „svetimais“ ir buvo  persirengta.  Kaip ir dera, persirengėliai bičiuliavosi su muzikantu. Bene svarbiausia šventės savybė buvo linksmumas – savotiškas poilsis, pasirengimas ilgam gavėnios laikotarpiui. Linksmai sukosi rateliai, žmonės išdaigavo, krėtė įvairius pokštus. Bendruomenės tarybos narė Regina Vaitkevičienė papasakojo šventės dalyviams apie Užgavėnių papročius ir palinkėjo  kuo smagiau pasilinksminti, nes, kaip tikėjo protėviai, juokas stiprina gyvybines žemės galias.

Atsisveikinimas su More. Ievos Vaitkevičiūtės fotografijos

Šventės siurprizai

Senovėje Užgavėnių metu buvo važinėjama rogėmis – kad linai dideli augtų, kad derlius būtų geresnis. Imantiškiai rogių neturėjo, užtat bendruomenės narys Andrius Ivinskas atjojo ant grynakraujės trakėnų veislės kumelės, o jo kaimynė moksleivė Gintarė Katkevičiūtė – ant draugiško, lipšnaus mišrūno. Žirgai suko ratus aplink aikštę, o ant balnų sėdosi visi  norintys patirti jojimo džiaugsmą.

Kanapinis įveikė Lašininį

Kai šventė buvo pačiame įkarštyje,  aikštė  virto vaidintojų ir žiūrovų savotišku teatru. Susigrūmė  Lašininis, simbolizuojantis mėsėdą – laikotarpį iki pasninko, ir Kanapinis, simbolizuojantis gavėnią.  Ilgai truko jų kova, nes ir vienas, ir kitas turėjo daug šalininkų. Pradžioje abiejų personažų komandos išbandė jėgas traukdamos virvę. Kadangi jėgos buvo apylygės ir žiema niekaip nenorėjo trauktis iš kiemo, šventės dalyviai paragino  Lašininį su Kanapiniu stoti į dvikovą. Aidint šūksniams „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, Kanapinis įveikė Lašininį.  Žiemos galybė baigėsi.

Blynus šventėje kepė (iš kairės į dešinę) Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, seniūnaitis Aurimas Gaidžiūnas ir  „Imantų“ bendruomenės pirmininkas Rimantas Vaitkevičius

Tą vakarą kvepėjo blynais

Persirengėliai  skubėjo į šventę nešini dubenimis su ką tik iškeptais blynais, mėsa, dėšra, lašiniais, kumpiu. Žinoma, pagrindinis šventės valgis buvo blynai, kurie senovėje buvo laikomi saulės simboliu. Kas dabar žino, kokius blynus per Užgavėnes kepdavo mūsų protėviai. Tikriausiai tada, kaip ir dabar,  kiekviena šeimininkė turėjo savo receptą.

Be atsineštinių blynų, imantiškiai - kaip kasmet -  kepė blynus čia pat ant laužo. Šventei buvo pagaminta speciali keptuvė – su ilgu kotu, kad  kepėjai nenusviltų rankų. Kaip ir pridera, blynus kepė vyrai. Savo  kulinarinius sugebėjimus išmėgino ir Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis, ir seniūnaitis Aurimas Gaidžiūnas, ir klebonas Tomas Janavičius. Dubuo su blynais kaipmat ištuštėdavo. Net ir tada, kai nuo didelio karščio nudegė medinis keptuvės kotas, kepėjai savo darbą atliko iki galo.

Morei sudegus, baigsis žiema

Šventės dalyviai į aikštę atgabeno Morę. Jai buvo lemta sudegti ant laužo, kad kartu su ja sudegtų blogis ir nelaimės bei būtų išvaryta visiems įkyrėjusi žiema. Kažkodėl šiųmetė Morė visai neturėjo atgrasaus pavidalo ir netgi pasigirdo balsų, kad  tokią  mielą Morę gaila būtų sudeginti, tačiau ji netrukus supleškėjo ant laužo.

Baigiantis šventei, klebonas Tomas Janavičius palinkėjo visiems, kad diena, kada visi dėvi kaukes, būtų tik vieną kartą metuose – per Užgavėnes. Kitomis dienomis jis palinkėjo būti nuoširdiems ir dėmesingiems vieni kitiems, rasti savo artimui šiltų, gerų žodžių.

Radviliškio r.

2013 02 13

Atgal