Įvykiai
08 28. Pussy Riot rėmėjai šturmavo Kelno katedrą
Irena Tumavičiūtė
Pussy Riot istorija netruko pasklisti po visą pasaulį. Palaikant Rusijos pankes Vokietijoje buvo surengta daug demonstracijų. Bet nesitikėta, kad vokiečiai iš solidarumo su rusėmis ryžtųsi šturmuoti bažnyčią. Būtent taip vokiečių žiniasklaida pavadino rusų pankių s pasekėjų akciją garsiojoje Kelno katedroje .
Rugpjūčio 19 d. trys persirengę asmenys sutrikdė katedros mišių sakralumą: po pamokslo į šventovę įpuolė dvidešimtmetė moteris ir du 23 ir 25 metų vyrai, iškėlę transparantus ir skanduodami „Laisvė Pussy Riot ir visiems kaliniams“.
Vyskupas augziliaras Heineris Kochas stovėjo sutrikęs.
Įsibrovėlius išvedė tvarkdariai. Lauke trijulė tęsė protesto akciją, skelbdama solidrumą su Maskvoje nuteistomis pankėmis. Ružavą švarkelį vilkintis vyras garsiai rėkė, jog su jais buvo apsielgta lygiai taip pat, kaip su dviems metams nuteistomis Rudiojos pankėmis, o „dievobimingi žmonės‘ jį iškoneveikę, lygiai taip pat, kaip būdavę anksčiau, prie nacionalsocialistų.
Po šio inicidento vyskupas paragino meldžiantis nepamiršti pasimelsti už šiuos jaunuolius ir už Rusijos žmones.
O klebonas Norbertas Feldhoffas tik prasidėjus teismo procesui prieš Rusijos pankes buvo pasakęs, jog panašus išpuolis nebūtų toleruojamas ir Kelno katedroje. Jo nuomonė nepasikeitė ir dabar: „Katedros statusas verčia imtis atitinkamų priemonių“, - teigė klebonas. Katalikų bažnyčia Kelno aktyvistus apskundė teisėsaugai dėl būsto neliečiamybės pažeidimo ir dėl trukdymo atlikti religines apeigas.
Garsūs šūksmai, kelios proklamacijos, spalvotos megztos kepurytės - Rusijos opozicijos simbolis – visa tai trims jauniesiems aktyvistams gali brangiai kainuoti.
„Teisė į demonstracijų laisvę negali būti aukštesnė už teisę laisvai išpažinti tikėjimą ir už religinius pamaldose dalyvaujančiųjų jausmus“, - teigė katedros dekanas Robertas Kleine, komentuodamas kreipimąsi į teisėsaugos organus.
Valstybinės bažnytinės teisės eksperto Ansgaro Hense‘s nuomone, turime reikalą su religinio kulto vietos trikdmu, už tai įstatymai numato įkalinimą iki trejų metų arba piniginę baudą. Už panašų nusižengimą 2006 m. vienas Berlyno gyventojas buvo nubaustas kalėti devynis mėnesius – per iškilmingas pamaldas Vokietijos vienybės dienos proga jis sutrukdė religines apeigas, garsiai šūkaudamas ir mėtydamas lapelius.
Pasak Feldhoffo, Kelno katedroje per paskutinius dešimtmečius buvo keletas nemalonių incidentų. Pavyzdžiui, kartą su niekuo nesuderinus įvyko foto sesija, po altorių vaikščiojo nuogi žmonės. 1997 m. fotografas buvo nuteistas keturiems mėnesiams lygtinai ir turėjo sumokėti 1500 eurų baudą. Nuogai pozavęs vyras turėjo sumokėti 1800 eurų baudą, pozavusi nuogalė atsipirko įspėjimu.
Klebonas sakė, jog katedra dažnai nukenčia nuo įvairių kiek kvaištelėjusių ir girtuoklių. Vienintelė galimybė – juos apskųsti: „Tada sprendimą priima Vokietijos teismas“.
Atgal
