Įvykiai
06 26. Nepriklausomybės diena JAV
Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter
Atejo ilgai lauktoji Amerikos Gimimo diena. Ji švenčiama liepos 4 dieną, o pradėta švęsti 1776 metais. Dovanų niekas neperka ir nedovanoja, tačiau vadovaujasi antrojo Amerikos prezidento John Adams (1797–1801) 1776 metais, liepos 3 - ąją žmonai parašyto laiško eilutėmis, ,,... reikėtų pažymėti pompastiškai, su paradais, šou, įvairiais renginiais, žaidimais, sporto varžybomis, laužais, iliuminacijoms, visos Amerikos mastu‘‘. Priminsiu, kad J. Adams yra laikomas vienu iš įtakingiausių Jungtinių Valstijų Tėvų-Įkūrėjų.
Vėliavos simbolika
Tądien, liepos 4 – ąją, beveik prie kiekvieno namo iškeliama Amerikos vėliava. Plasdanti vėliava simbolizuoja drąsa, bičiulystę, saugumą, globą ir be žodžių išreiškia patrijotizmą ir meilę savam kraštui. Vyraujančios spalvos vėliavoje nėra atsitiktinės, jos turi savo simbolius. Balta – tyrumas, nekaltumas. Raudona – narsa ir atsparumas. Mėlyna – budrumas, atkaklumas, teisingumas. Žvaigzdės, esančios vėliavoje, simbolizuoja dangų ir dieviškumą. Juostos ženklina saulės skleidžiamus spindulius. Vėliava - tai tautos laimėjimai ir viltys.
Joje regimos šios detalės: trylika baltai – raudonų juostų. Šis skaičius pažymi trylika kolonijų, anuomet pasiskelbusių nepriklausomomis nuo Didžiosios Britanijos. Būtent toks skaičius sudarė pradinę JAV valstybę. Kairiąjame, viršutiniame vėliavos kampe, penkiasdešimt žvaigždučių. Šis skaičius nėra atsitiktinis, šiuo metu JAV sudėtyje yra penkiasdešimt valstijų. Kieviena valstija vėliavoje deleguoja po žvaigždutę.
Nuo pirmojo oficialaus pripažinimo, JAV vėliava buvo keičiama net 26 kartus. 1791 ir 1792 metais į šią sajungą įsiliejus Vermont ir Kentucky valstijoms, vėliavoje atsirado penkiolika žvaigzdučių ir penkiolika juostų. Tačiau 1818 m. Kongresui nusprendus atsigręžti atgal į praeitį, sugražintas buvęs juostų skaičius trylika. Ilgiausiai buvo naudojama 48 žvaigždučių turinti vėliava – net 47 metus. 1959 m. Aliaskai tapus valstija, vėliavą papildė dar viena žvaigždė. Joje plevėsavo 49- ios. 1960 metais Havajams tapus valstija, vėliavoje puikavosi jubiliejinis skaičius - penkiasdešimt. Nuo to laiko naudojama dabartinė 50 žvaigždžių vėliava.
Pagal populiarią legendą, pirmąją Amerikos vėliavą pasiuvo angliško kraujo turinti siuvėja iš Filadelfijos. Jos vardas - Betsy Ross. Vėliavos projektas galutinai gimė jai susitikus su tuometiniu ,,Kontinentinės’’ armijos lyderiu George Washington. 1776 gegužės mėnesio metų istorija byloja, kad J. Washington, su dviem atstovais apsilankė jos apmušalų parduotuvėje ir Elzabeth (Betsy) dėmėsiui pristatė apytikrį vėliavos dizainą. J. Washington norėjo vėliavoje matyti šešiakampes žvaidždutes. Ross gynė penkiakampes, nes jas buvo lengviau iškirpti. Tai buvo ekonomiškiau laiko atžvilgiu.
Britų imperija
Liepos ketvirtąją yra švenčiamas Amerikos išsivadavimas iš britų imperijos arba tapimas savarankiška valstybe. Britų imperija - pati didžiausia visų laikų pasaulio imperija, klestėjusi nuo XVIII a.iki XIX a.vidurio. Šaltiniuose teigiama, kad ji apėmė ketvirtą dalį Žemės ploto, t. y. 13,000,000 kvadratinių mylių. Joje gyveno 500 milijonai žmonių, tai - ketvirtadalis pasaulyje gyvenančiųjų. Ši imperija driekėsi per visus žemynus, apie ją buvo sakoma, kad joje „niekad nenusileidžia saulė“. Va todėl anglų kalba užima antrą vietą pagal jos vartojimą pasaulyje ir esti pasaulinės kalbos standartas.
Už britų veržimosi į visus pasaulio kampelius slypėjo savanaudiški tikslai. Jie ieškojo rinkos angliškų prekių pardavimui, žaliavų resursų, siekė užvaldyti naujas teritorijas. Mainais bruko politines reformas, kultūrinius savitumus, pokyčius gyvenimo srityse. Britus lydėjo sėkmė karuose su šalimis kaip Olandija, Prancūzija, Ispanija. Jai priklausė rytinė šiaurės Amerikos pakrantė, šv. Lauryno upės baseinas Kanadoje, Karibų salos. Į Afrikos žemyną veržėsi dėl vergų, iš savanaudiškumo paskatų vyko į Indiją.
Amerikos žemyne britai iš prancūzų nukariavo anksčiau jiems priklausiusias kolonijas ir paskelbė savomis. Šios kolonijos driekėsi nuo šiaurinės valstijos New Hampshire (N. Hampšyro) iki pietinės Georgija (Džordžijos). Jiems pavyko tai įgyvendinti ,,Prancūzų, indėnų karo metu‘‘ vykusio 1754- 1763metais. Šis karas buvo sudėtinė Septynerių metų vykusio Europojekaro dalis. Kadangi pajėgesnis britų laivynas gebėjo blokuoti atvykstantį priešininkų pastiprinimą, karas baigėsi britų pergale. Tuomet vienintelis kelias patekti į Ameriką buvo laivynas. Prancūzijai teko pripažinti pralaimėjimą ir pasirašyti taikos sutartį.
Indėnų akimis, anglai skyrėsi nuo buvusių kolonistų prancūzų. Pastariesiems rūpėjo prekyba kailiaisir misionieriška veikla, jie nevengė pamaloninti indėnus dovanomis. Britus indėnai laikė gobšiais ir nedraugiškais. Į Ameriką atplūdę anglų fermeriai domėjosi žemėmis, kurią iš indėnų įgydavo sutarties principu arba juos užkariaudavo.
Po ,,Prancūzų, indėnų‘‘ karo, trylika valstijų atsidūrė po britų padu. Kariaujant Anglijos finansinė padėtis gerokai pašlijo, tad jie siekė, kad nuostolius padengtų kolonijų gyventojai. Jie pavergtuosius apdėjo mokesčiais, įstūmė į įsipareigojimus, elgėsi taip, kad pinigai byrėtų į Anglijos budžetą. Vyravo merkantilizmas, teoriškai pabrėžiantis mainų ir prekybos svarbą, tačiau visus gaunamus pinigus nusavinantis valstybės naudai. Anglų karalius suskubo apmokęsdinti visus prekybinius sandorius, įvedė kontrabandinę kontrolę, papildomus mokesčius cukrui, kavai, tekstilei. Laikraščiai, teisiniai dokumentai ir įvairios licencijos buvo apmokestinti taip pat. Gyventojai privalėjo britų kareiviams suteikti prieglobstį ir juos aprūpinti. Apribota asmens laisvė, pavyzdžiui, buvo uždrausta apsigyvendinti Apalačų vakarinėje dalyje ir t. t. Dvylika metų britai engė Amerikos žemyno gyventojus, šalies turtus naudodami savo tikslams.
Karas dėl nepriklausomybės
Nepasitenkinimas esama padėtimi lėmė, kad 1765 m. įvyko pirmasis devynių valstijų susirinkimas. Nepaisant to, 1773m. buvo suorganizuotas pasipriešinimo britams aktas, istorijoje žinomas kaip ,,Bostono arbatėlė’’. Jis buvo nukreiptas prieš mokesčių įvedimą. O amerikiečių patriotai, persirengę indėnais, užpuolė britų laivus Bostono uoste, už borto išmetė 342 dėžes su arbata. Juos nubausdami britai permetė į Bostoną kariuomenę, uždarė uostą ir uždrausdė prekybą. Kolonijų gyventojai nebepirko angliškų prekių. Moterys nebepirko rūbų, pačios audė, siuvo, darė tai, kas senokai buvo užmiršta. 1774 m. rugsėjį, kolonijų gyventojai Filadelfijojesurengė pirmąjį Kontinentinį kongresą. Buvo atmesti Didžiosios Britanijos parlamento įgaliojimai kolonijas valdyti iš užjūrio, o vėliau nuspresta išsiusti visi Britanijos pareigūnus. Kilo pretekstas karui, kuris truko 1775-1783m. Šis karas dar kitaip yra vadinamas JAV revoliucija. Kontinentinei armijai, kurią daugiausia sudarė žemdirbiai, vadovavo George Washington. I kovą prieš britus stojo iš Afrikos kadaise atvežti vergai, kuriems už pademonstruotą patrijotizmą buvo suteikta laisvė. Netekus vyrų, šeimos našta krito ant moterų pečių. Kai kurios patraukė į kovos lauką ir ten kepė, virė. Tik Cherokee indėnų gentis stojo anglų pusėn, manė, kad jais galima pasikliauti, tik jie vieni gebės įvesti tvarką ir sustabdyti užsieniečių plūdimą.Kai kurios indėnų gentys liko nuošalyje, nesivėlė iš viso. Britų armiją sudarė profesionalai, ji buvo gausesnė, tad G. Washington vadovaujama armija, atsidūrė ant pralaimejimo ribos. Tuomet Benjamin Franklin 1778 metais išvyko į Paryžių. Jis prašė pagalbos ir ją gavo ginklais ir pinigais. Prieš britus 1779m. stojo Ispanija ir Nyderlandai 1780. Nebuvo norinčių kariauti už Angliją, išskyrus vienintelę Amerikos indėnų gentį.
1776m. liepos 4 dieną 13 kolonijų atstovų Filadelfijojepaskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Deklaracijos autorius - genijus Tomas Džefersonas, vėliau tapęs trečiuoju JAV prezidentu. Nepriklausoybės akto pasirašyme dalyvavo daugiausia baltieji - turtingieji. Skurstančių ir vargstančių, ant savo pečių nešančių britų spaudimą, t. y. žemdirbių atstovų, nebuvo. Po ,,Nepriklausomybės‘‘ akto paskelbimo, valstijos nutraukė ryšius su Britanijos imperija, atmesdamos monarchiją.
Kadangi nepriklausomybės karas buvo laimėtas, tad 1783metais tarp Britanijos imperijos ir JAV buvo pasirašyta Paryžiaus sutartis. JojeBritanija oficialiai atsisakė visų pretenzijų į savo buvusias kolonijas Šiaurės Amerikoje.
1787m. paskelbta pirmoji pasaulyje Konstitucija. Ją 1791m. papildė Teisių bilis, skelbiantis žmonių laisves.
,,Laisvės‘‘varpas
Daugelio istorinių įvykių liudininkas yra ,,Laisvės’’ varpas, šiuo metu esantis Filadelfijoje. Varpas sveria 943 kilogramus, jo aukštis – metras. Tai – nepriklausomybės kovose su Britanija simbolis. Jo dūžiai skelbė Pirmajį kontinentinio kongreso pradžią, kovų su britais pradžias, gyventojus sukvietė į ,,Nepriklausomybės‘‘ deklaracijos dokumento skaitymo aktą. Ant varpo išlieti paimti iš Biblijos žodžiai: ,,Proclaim liberty throughout all the land unto all the inhabitants thereof’’, (Paskelbkite apie mūsų laisvę visiems Žemės gyventojams). Ant jo taip pat galima rasti varpą nuliejusių autorių pavardes, tai: JohnPassand John Stow. Varpas yra įskilęs. Ši detalė turi savo istoriją. Po G. Washington gimimo dienos 1846 metais, varpo dūžiai nenutilo keletą valandų. Po šio griausmo, jis įskilo.
Atgal
