Įvykiai
03 27. Energetika nuo praeities iki ateities
Artėja energetikų profesinė šventė – Energetikų diena (ji švenčiama balandžio 17 d.) Ta proga valstybės laikraščio „Lietuvos Aido“ politikos apžvalgininkė Inga Volskytė kalbasi su energetikos veteranu – Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentu Viliumi Šaduikiu.
Vilius Šaduikis
Papasakokite apie save.
1962 m. baigiau Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą, suvirinimo įrengimų ir technologijos specialybę. Visą darbingą gyvenimą (48 metus) dirbau energetikos ūkyje, jaunystėje – montuodamas sudėtingas šilumines katilines, o vėliau – tokio ūkio eksploatacijoje ir plėtroje. Man gerai pažįstamas Vilniaus miesto energetinis ūkis, nes 26 metus dirbau Vilniaus šilumos tinklų direktoriumi investicijoms. Per tiek metų susikaupė pakankama patirtis visais energetikos klausimais, kadangi teko dirbti tiek eiliniu inžinieriumi, tiek vadovu.
Laisvalaikį skirdavau sportui, vasarą keliaudavau į kalnus. Pradėjęs dar studijų metais, dalyvavau daugelyje alpinistinių ekspedicijų, daugkartinis Lietuvos bei Baltijos šalių alpinizmo čempionatų nugalėtojas ir prizininkas. Teko laipioti beveik visuose pasaulio kalnynuose, tame tarpe tris kartus alpinizmo Mekoje - Himalajuose. 1992 m. kartu su Pasaulio lietuvių ekspedicija bandėme šturmuoti Everestą.
Nuo 2000 metų intensyviai kūriau Lietuvos energetikos muziejų apleistoje buvusioje Vilniaus I-oje centrinėje elektrinėje. Man ir kartu dirbusiam Juozui Martusevičiui pavyko šios elektrinės 100-mečio proga 2003 m. vasario 15 d. atidaryti veikiančią ekspoziciją nedidelėje turbinų salėje. Toliau, remiami energetikų ir Vilniaus savivaldybės, įgyvendinome ambicingą projektą - paversti muziejumi visą elektrinę ir tai po penkerių metų triūso mums pavyko. Lygiagrečiai muziejaus darbuotojai paruošė ir išleido enciklopedinius leidinius: „Lietuvos energetika“ III ir IV tomus. Dabar Lietuvos energetikos muziejus peraugo į Energetikos ir technikos muziejų.
Prieš du metus išėjau į užtarnautą poilsį. Su energetika ryšių nenutraukiau - esu Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas.
Elektrinės turbinų salė
Kadangi muziejai pašaukti išsaugoti istoriją ir istorines vertybes, Jūs gerai susipažinę su energetikos istorija. Kokios sąsajos su istorija šiandien?
Šie, 2012-ieji metai, Lietuvos energetikams yra jubiliejiniai, nes pirmoji elektrinė Lietuvoje pradėjo veikti 1892 metais, taigi šįmet sukanka 120 metų. Savo dvare Rietave grafas Oginskis iš pradžių apšvietė rūmus, o Velykų rytui įvedė elektrą į bažnyčią. Tais gūdžiais laikais Velykų rytą atėjusiems žmonėms į bažnyčią ir pamačiusiems apšvietimą, buvo didžiulis įspūdis, gandas nuėjo per visą Žemaitiją. Neveltui ši balandžio 17 d. dabar paskelbta Lietuvos energetikų diena.
Reikia pasakyti, kad tarpukario metais, tik pradėjus veikti Lietuvos universitetui Kaune, buvo ruošiami inžinieriai elektrikai. Jų pirmoji laida buvo išleista jau 1927 metais. 1929 metais jaunas inžinierius J.Smilgevičius, stažavęsis Vokietijoje, paruošė techninį projektą ir pasiūlė statyti hidroelektrinę ant Nemuno prie Mergelių salos (dabartinės Kauno HE vieta). Projektas buvo pateiktas prezidentui A.Smetonai, bet jis atidėjo jį į šoną, atseit „tokios didelės elektrinės Lietuvai nereikia“.
1936 metais jaunų energetikų iniciatyva, išnagrinėjus Anglijos, Prancūzijos ir Estijos patirtį, buvo įkurtas Lietuvos energijos komitetas, kurio statusą ir formavimo principus patvirtino Ministras Pirmininkas J.Tūbelis. Šio komiteto veiklos gaires geriausiai nustato steigėjų mintys: „Lietuvai, kaip ūkiškai ir techniškai atsilikusiam kraštui, tenka pagreitintu tempu vytis toliau pažengusius kraštus. Kraštui tokioje padėtyje esant, dažnai atsitinka tai, kad daug kas jame darosi spontaniškai, atsitiktinai, o tuo pačiu ir neracionaliai. Vienos sritys, visos gamybos šakos gali būti neharmoningai išplečiamos, joms nukreipiama daug energijos ir kapitalo, o kitos gali likti neišplėstos, neišugdytos, nors objektingi galimumai jas išplėsti ir būtų mažesni. Tas pats gali atsitikti ir su energijos šaltinių bei medžiagų išnaudojimu. Vienų energijos šaltinių ir medžiagų naudojimas dėl atsitiktinių priežasčių gali būti be racionalaus pagrindo forsuojamas, o kitų apleidžiamas. Todėl mūsų krašte, kur gamtos turtai iš viso nėra gausūs ir dar pakankamai neištirti, atsiranda ypatingas reikalas planingai, sistematiškai ir racionaliai išstudijuoti energijos klausimus, kad medžiagos ir gamtos jėgos geriausiai būtų kombinuojamos su žmonių darbo jėga, su esamais krašte kapitalais bei finansiniais resursais“.
Komiteto sudėtyje buvo 5 komisijos: elektros, šilumos, vandens jėgos, ekonominė ir žemės turtams tirti. Komitetą sudarė 16 pastovių narių, kurie atstovavo visoms 6 ministerijoms, Lietuvos bankui, prekybos ir pramonės Rūmams, Vytauto Didžiojo Universitetui ir inžinierių visuomeninėms organizacijoms. Dar buvo kviečiami 25 nariai - įvairių šakų specialistai. Viso komitete posėdžiaudavo 41 narys. Yra išlikę 4 tomai šio komiteto darbų, kuriuose nagrinėjama energetikos ūkio problemos.
Tais pačiais 1936 metais komitetas įstojo į Pasaulinę energetikų organizaciją. Jau tada buvo prieita išvados, kad energetiką turi kontroliuoti valstybė. 1937 m. buvo įkurta valstybinė energetikos akcinė bendrovė „Elektra“. Jai vadovaujant 1939-1940 metais šalia Šiaulių Rėkyvoje buvo pastatyta durpėmis kūrenama elektrinė, kurią suprojektavo jaunas inžinierius Antanas Gruodis, o statė ir įrengė savi specialistai.
Manyta, jog reikia kurti savas elektrines, o ne nuomoti jas verslininkams ar privatininkams. Ten, kur elektrines eksploatavo verslininkai, elektra buvo brangesnė ir įrengimai suamortizuoti. Juk verslininkas nesuinteresuotas jas prižiūrėti, jam tik pelnas rūpi. Tuo galime įsitikinti pavartę senus „Lietuvos Aido“ laikraščius:
„Miesteliuose ir miestuose elektros energija gyventojus aprūpina daugiausia koncesininkai. Elektros klausimas vienu metu buvo labai opus ir iššaukęs net reikalą išleisti įstatymą, pagal kurį vidaus reikalų ministeris turi teises nustatyti aukščiausius tarifus už elektros energiją. Dabar šis klausimas tvarkomas toliau. Vidaus reikalų ministeris apskričių viršininkams ir pirmaeilių miestų burmistrams išleido aplinkraštį, kuriame konstatuoja, kad privatūs asmenys statydami ir eksploatuodami elektros stotis turėjo galvoje tiktai savo asmeninę naudą. Elektros energijos ėmėjų interesai, tinkamas stočių įrengimas, pastovus ir saugus energijos tiekimas elektros stočių savininkų yra pamirštami. Esą kas kita pastebima ten, kur elektros energiją teikia pačių savivaldybių žmonės. Jų stotys ir elektros tinklai daug geriau sutvarkyti, nuolat tobulinami ir plečiami. Elektros tiekimas yra pastovesnis ir saugesnis. Be to savivaldybių elektros stotys duoda dar ir pelno, kurio dėka savivaldybėms lengviau tvarkyti ir kitus vietos reikalus elektros ėmėjų - vietos gyventojų naudai ir gerovei. Ministeris pageidauja, kad, baigiantis senosioms koncesijos sutartims elektros energijai tiekti arba naujai atsiradus reikalui aprūpinti kurį miestą ar miestelį elektros energija, savivaldybės ištirtų ir apsvarstytų visus galimumus, kurie susidarytų perėmus šį reikalą savivaldybėms į savo rankas. Esant palankioms sąlygoms elektros stotys ir tinklai, arba bent tinklai, ateityje turi būti eksploatuojami pačių savivaldybių. Turėdamos savo rankose elektros ūkį, savivaldybės palengvins planingą Lietuvos elektrifikaciją ir prisidės kelti krašto kultūrą bei gerovę.“ (Lietuvos aidas, Nr. 45, 1934-02-21).
Lietuva galėjo išvengti daug klaidų, jei būtų įsiklausoma į energetikos specialistų patirtį, analizuojama prieškario patirtis. Tik taip galėjome išvengti Ukmergės, Vilniaus ir kitų miestų problemų su šilumos ūkiais, Vakarų elektros tinklų privatizavimo ir t. t.
Koks Jūsų požiūris į Visagino atominę elektrinę?
Labai neseniai, lapkričio mėn., man teko lankytis Japonijoje. Mūsų grupės tikslas buvo susipažinti su Japonija ir įkopti į jų šventą kalną –Fudzijamą. Teko bendrauti su savo kolegomis japonais. Šalyje, įvykus Fukušimos tragedijai, kurią sukėlė didžiulis cunamis, atominio ūkio vystymas suspenduotas dviems metams. Japonija turi milžinišką potencialą atominei energetikai. Kadangi šiuo momentu neturi rimtų darbų, jie tikrai labai suinteresuoti statyti elektrinę Lietuvoje. Į mano išsakytą nuomonę, kad mes neturime pinigų, jie žiūri labai paprastai: pastatysime elektrinę, gaminsite elektrą, ir atsiras pinigai. Jie labai ramiai žiūri, kad statomas vienas reaktorius – Lietuva jau turi patirtį: 2004-2009 m. Ignalina dirbo su vienu reaktorium. Jie tikrai nesiruošia statyti savo darbo jėga. Kinijoje, Taivanyje ir Filipinuose statomose elektrinėse dirba 2,5-5,0 proc. japonų specialistų. Galima suskaičiuoti, kiek būtų jų specialistų pas mus, jei statyboje planuojama 4 tūkst. darbininkų (atsakymas: 100 – 200).
Japonai man padarė didelį įspūdį kaip technikos stebuklų šalis. Elementarus pavyzdys. Jų greitasis traukinys „Šinkansen“ nutiestas 1500 km ilgio per visą Japoniją, šią distanciją nuvažiuoja per 5 valandas, sustodamas vienuolikoje miestų. Vidutinis greitis - 300 km per val. Tai reiškia, kad jei būtų toks traukinys Vilnius-Klaipėda, važiuotų 1 val., ir sustotų pakeliui Kaune ir Šiauliuose. Mums tai – utopija. Antra, manau, reikėtų imti kaip pavyzdį japonų gyvenimo būdą ir jų sąžiningumą. Jiems apgauti ar nuskriausti kitą žmogų pagal budizmą yra neatperkama nuodėmė. Jie sugeba išvengti stresų, turi savitą požiūrį į maistą ir gyvenimo būdą, ten daug ilgaamžių.
Jei mes bendraudami kažką iš jų išmoktume, mums būtų didelis pliusas. Visi ekonomistai vieningi - Lietuvai reikia investicijų. Europoje šiuo metu investicijų gauti problemiška. Kinai dabar skuba investuoti į Europą. Japonai truputį atsiliko, bet jie pasiruošę investuoti Europoje. Tik Japonijoje išsiaiškinau, kad ten labai rimtai dirbama prie atominės elektrinės projekto Lenkijoje. Jeigu mes nors truputį delsime, tai ir lenkai mus aplenks.
Ką norite palinkėti artėjančios profesinės šventės proga?
Siūlau visiems neužmiršti elementarios tiesos – „Kas nežino istorijos, tas neturi ateities“. Tai įrašyta ir mūsų himno žodžiuose: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia“. Aišku, naudodamasis proga, noriu Lietuvos energetikų senjorų klubo narių vardu pasveikinti visus energetikus, jų šeimos narius ir artimuosius su profesine švente.
Atgal
