Įvykiai
03 02. Sveikinimai „Lietuvos Aido“ 95-mečio proga
LA vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis
Koks ryšys su 1917-ųjų vasario 28-ąja? Atsakysiu – jaučiausi, lyg drauge su dr. Jonu Basanavičiumi vaikščiočiau po Vilnių pas visagalius biurokratus ir laukčiau už durų sprendimo. Svarbiausia, kad tie biurokratai jau kitokie – sunkiai prieinami, žiauresni, neatsakingesni, suteikę sau didžiulės reikšmės, pakelta nosimi ir tenori girdėti jiems vien težeriamus komplimentus, liaupses, nes mano esą amžinas lietuvių tautos vėliavnešys. Bet yra kitaip. 1917 metų vasario 28 dieną dr. Jonui Basanavičiui leidimą leisti „Lietuvos Aidą“ pasirašė kaizerinės okupacijos prievaizdas Vilniuje, o šiandien po 95-erių metų, minint dr. Jono Basanavičiaus žygdarbį, neatėjo nė vienas valdančiosios koalicijos „veidas“. Labiausiai skaudu, kad beveik visi Seimo nariai el.paštu buvo informuoti apie šį renginį.
Vyriausiasis redaktorius Algirdas Pilvelis nupirko iš vieno skaitytojo ir įrišo „Lietuvos Aido“1940 m. liepos 9 d. numerį, kuriame išspausdinti išrinktieji Kauno apygardoje į Liaudies Seimą: Motiejus Šumauskas, Antanas Sniečkus, Aleksandra Staškevičiūtė, Antanas Venclova, Juozapas Banaitis, Antanas Garmus, Pranas Petrauskas, Juozas Gluotnis, Jankelis Vinickis. Kitame puslapyje –vedamasis straipsnis „Davė mums banką, ir einame kurti laimingą darbo žmonių Lietuvą“. Toliau - „Lygios teisė ir pareigos darbo moteriai“
Valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“ redakcija įsikūrusi Gedimino kalno papėdėje. Tiesiai žvelgiant pro 3 aukšto langą iki Gedimino pilyje plazdančios trispalvės – koks šimtas penkiasdešimt metrų. Niekada nesvajojau, kad gyvenimas taip lems ir kad leisiu valstybės laikraštį „Lietuvos Aidas“ būdamas vyriausiuoju jo redaktoriumi, ir tik esant vienai sąlygai - tik kai Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija, nesugebėjusi toliau leisti valstybės laikraščio, nusprendė uždaryti „Lietuvos Aidą“.
Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis sveikina Algirdą Pilvelį
Jau beveik 12 metų vienas kasdien grumiuosi dėl „Lietuvos Aido“ išlikimo. Ir kol širdis krūtinėje virpės, tol būsiu su skaitytojais, juk yra nemažas būrys žmonių, kurie neįsivaizduoja Lietuvos be valstybės laikraščio „Lietuvos Aidas“. Paminėčiau LM akademiką Kazimierą Ragulskį, ilgametį Lietuvos skautų vadą Algirdą Berkevičių, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininką Juozą Dingelį ir daug kitų. Tačiau turiu minėti ir kitą medalio pusę – mūsų balsais išrinktą konservatorių valdžią, premjerą Andrių Kubilių, kanclerį Deividą Matulionį ir daugelį kitų, kuriems nereikia dr. Jono Basanavičiaus, nereikia jiems ir laisvos Lietuvos, nes didžiausia jų vertybė – pinigai. „Lietuvos Aidas“ jau 4 metai prašo premjero ir jo aplinkos, kad pagaliau paremtų „Lietuvos Aido“ leidybą. Tai numato ir įstatymas, nes spaudos rėmimo fondas gauna didelius pinigus, deja, parama nuolat skiriama kitiems. Atsirašinėjama, ir žinau, kodėl. Spaudos rėmimo fondui vadovauja tarnavęs KGB majoru Mykolas Karčiauskas, kuris 1987 metais darė kratą pas Edmundą Volungevičių ir paėmė 40 elementorių, išleistų iki 1940 metų, kaip uždraustą literatūrą, pavojingą sovietiniam žmogui. Be minėtų knygų, iš E.Volungevičiaus atėmė ir prieškarinę trispalvę. Kam gi mes tarnaujam, Gerbiamas premjere?
Kalba žinomas žurnalistas, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys, buvęs ilgametis „Lietuvos Aido“vyr. redaktoriaus pavaduotojas Vytautas Žeimantas
Aš labai džiaugiuosi, kad į minėjimą atvyko ir keli mylintys savo kraštą, nuolatiniai „Lietuvos Aido“ skaitytojai, būtent Seimo narys Gediminas Navaitis, Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas V.Papirtis, 3-io apylinkės teismo pirmininkas Pavel Barkovski ir daug kitų garbingų asmenybių.
Seimo narys Gediminas Navaitis kalbėjo: „Lietuva bus laimingesnė, jei lietuvis lietuvį vertins ne vien pagal užimamą postą ir piniginės storį“
Kovoti su korupcija reikia ne žodžiais, o ryžtingais darbais.
Dėsiu visas pastangas ir viešai skelbsiu tikrą teisingą pamatuotą atvirą žodį, kaip rašė Martynas Mažvydas „Katekizme“ 1547 metais: „Imkite mane ir skaitykite“...
Ilgametis skautų vadas Algirdas Berkevičius pasveikino tapus skautu nuo 2012 m. vasario 28 d.
Niekas negali nesižavėti Mažvydo išmintimi, dvasios galia ir meile savo Tėvynei. Prof. Domas kaunas per šv. Kalėdas 2011 metais įvertino 1 milijardu litų Vilniaus universitete saugomą vieną „Katekizmo“ originalų pabrėždamas, kad tai mums jokiais pinigais neįkainojama vertybė.
Iš kairės: dr. Juozas Misevičius, Algirdas Pilvelis, Juozas Dingelis, Baltarusijos rašytojų sąjungos narys poetas Jeronimas Laucius, Lietuvos advokatūros tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis ir buvęs europarlamentaras Šarūnas Birutis
Iš kairės: poetas Vytautas Vilimas Skripka klausosi bandonininko Albino Batavičiaus virtuoziško grojimo
Atgal
