Įvykiai
02 14. INKILAS 2012 (3)
Ričardas Simonaitis
Kaliniai gamina inkilus ...!
Nustebau, pamatęs vienoje televizijos laidoje, kad kaliniai gamina inkilus. Nustebau, kad valdžia patikėjo šį darbą kaliniams. Tai reiškia, kad inkilų gamyba turi valstybinę reikšmę. Valdžia kalinius aprūpino darbo įrankiais ir medžiagomis, tai yra, lentomis, kurios yra pagrindinė medžiaga pagaminant inkilą. Šios medžiagos yra pakankamai brangios, o kaliniai inkilų pagamino ne vieną tūkstantį. Jie buvo iškabinti Vilniaus miesto parkuose ir miškuose. Šių medžiagų įsigijimui valdžia išleido dešimtis tūkstančių litų. Tikslas, matomai, buvo perauklėti kalinius arba užimti jų įkalinimo laiką. Vagys ir plėšikai iš pirmo žvilgsnio, atrodo, padarė gerą darbą.
Skaitytojų pamąstymui noriu pateikti faktą, kad Vilniaus miesto mokyklos, kurių yra šimtas dvidešimt šešios, per eilę metų šių medžiagų beveik visai nėra gavę, o šiose mokyklose mokosi virš 60 000 moksleivių. Kiekvienoje mokykloje yra darbų mokytojas, kuris moko vaikus būtent darbo įgūdžių gaminant inkilus ir kitus gaminius. Neturint tokių medžiagų, darbų mokytojų darbas mokyklose kiekvienais metais eina perniek. Moksleiviai baigia mokyklas be darbo įgūdžių. O jiems jau devyniolika metų. Automatiškai peršasi mintis, kad per savo mokymosi laiką mokyklose moksleiviai negauna pagrindinių praktinių žinių apie vykstantį paukščių gyvenimą miškuose, laukuose ir vandenyse, kuriems reikalinga vaikų pagalba. Vieni vaikai, baigę mokyklas, stoja į aukštąsias mokyklas, kiti išvyksta uždarbiauti į užsienį, treti pasklinda po gatves tapdami potencialiais įkalinimo įstaigų klientais. Ir štai tada šis jaunimas pradedamas auklėti jau įkalinimo įstaigose.
Ar mes suprantame, ką darome auklėdami jaunimą. Ar tokios mano pareikštos mintys yra svarbios mūsų visuomenei, ar taip mąstančių žmonių yra daugiau? Norėčiau pasidalinti mintimis su jumis, gerbiami Lietuvos aido skaitytojai.
Atgal
