Įvykiai
02 10. Konkursas INKILAS 2012 (2)
Ričardas Simonaitis
Ar inkilų gamyba turi valstybinę reikšmę
Vienareikšmiškai atsakau – TAIP. O kodėl?
Lietuvoje sumažėjo natūralių paukščiams tinkamų perėti vietų. Sumažėjo drevių senuose miškuose. Nerasdami tinkamų vietų perėjimui, paukščiai suka lizdus bet kur, kur tik įmanoma pasislėpti. Tačiau juos tykoja įvairūs plėšrūnai - valkataujančios katės, šunys, lapės, kiaunės ir kiti, kurie didelę dalį vados sunaikina per vienerius metus. Ar tai yra nuostolis valstybei? Jeigu mes iškeliame tūkstantį inkilų, kuriuose apsigyvena du tūkstančiai paukštelių giesmininkų ir išperi vidutiniškai po tris paukštelius, esame įsitikinę, kad juos apsaugome nuo plėšrūnų. Taigi, bendroje sumoje – jau turime penkis tūkstančius, kuriems maitintis reikalingi vabzdžiai ir kirminai, o jie yra mūsų sodų, daržų ir pasėlių kenkėjai.
Kad taip yra iš tikrųjų, noriu pateikti vieną pavyzdį, kaip XX amžiuje žvirbliai buvo išnaikinti Kinijoje. Tuometiniam Kinijos komunistų partijos pirmajam sekretoriui Mao-dze-dunui buvo pranešta, kad vienas žvirblis per metus sulesa net kelis kilogramus grūdų. Mao-dze-dunas tuos kelis kilogramus grūdų padaugino iš kelių milijonų žvirblių ir pasibaisėjo. Pasirodo, žvirbliai sulesa šimtus tonų grūdų, kurie nepatenka ant kiniečių stalo! Pritariant tuometinei Kinijos komunistų partijai, chun-vei-binai (sovietinių laikų komjaunuoliai) pradėjo masiškai naikinti vargšus paukštelius. Šimtai karinių sunkvežimių vežė juos į sąvartynus. Per kelis metus Kinijoje buvo išnaikinti visi žvirbliai. Netrukus pasimatė rezultatas. Grūdų pasėlius užpuolė kenkėjai ir sunaikino beveik visą grūdų derlių. Tai jau buvo katastrofa – Kinijoje prasidėjo badas. Valdžia, supratusi savo klaidą, buvo priversta pirkti žvirblius iš kitų valstybių, jau mokant aukso valiuta.
Štai jums ir valstybinė reikšmė!
Taigi pradėkime gaminti inkilus.
Atgal
