Įvykiai
02 08. Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…
Ričardas Simonaitis
Ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės… o jau vasario šeštą dieną, t.y. Užgavėnių šeštadienį, saulelė buvo ištirpinusi ne tik visą sniegą, bet ir ledas buvo paverstas vandeniu. Tad Kanapiniui ir Lašininiui nebeteko nieko griauti, nebereikėjo ir žiemos varyti iš kiemo. Visų vilniečių džiaugsmui Užgavėnės vyko linksmos ir išradingos. Moterėlės kepė blynus ir vaišino svečius. Kaip skelbė valstybės laikraštis “Lietuvos aidas”, kad vasario 6 d. Lietuvos sostinė taps Užgavėnių sostine, taigi, kad nemelavo.
Šoko jaunas, šoko senas, o kai kas ir lazdele stukseno.Nuotraukos - autoriaus
Visą dieną vilniečius linksmino kaimo persirengėliai muzikantai, o jaunimas su savo smuikeliais griežė net klasikines melodijas. Šimtai persirengėlių su pačiom įvairiausiom kaukėm šurmuliavo Gedimino prospekte nuo pačio ryto, laukdami momento, kada bus padegta Užgavėnių Morė. Viena kaukė buvo ypatinga. Ji greitai atkreipė visų kaukių dėmesį, o ypač malonus dėmesys buvo jaunų mergelių. Tačiau jos veidas buvo visiškai juodas, o kai ji šypsojosi, burnoje matėsi nepaprasto grožio baltut baltutėliai dantukai, kurie labai viliojo dar nekaltybę nepraradusias mūsų kaukes.
Jau ir gervės pasirodė
Tik gerai įsižiūrėjus pasirodė, kad tai jaunikaitis, atkeliavęs iš pačios Afrikos, kur dauguma ten gyvenančių žmonių yra labai ir labai juodos spalvos. Šis jaunikaitis buvo draugiškas ir labai gyvai bei ilgai šypsojosi. Jo gražūs, kaip perlas balti dantukai visai nebuvo panašūs į mūsų velnių, meškų, giltinių, daktarų, ožių bei ubagų kaukėtus dantis. Jis buvo svetimšalis ir be kaukės. Kaip ir dauguma vilniečių jis juokavo, linksminosi, džiaugėsi mūsų švente ir viliojo mūsų gražuoles, kurios nesidairydamos į šalis kepė blynus, skirtus Užgavėnių nuotaikai.
Ir velniūkštis nesnaudžia…
Blynų buvo prikepta tiek, kad jų užteko visiems svečiams ir dalyviams net tris kartus pavalgyti. O muzikantai persirengėliai, prisivalgę blynų, pasklido, užtvindė visą Gedimino prospektą su tikrais ir pusiau tikrais muzikos instrumentais, kuriais linksmino visus grodami, šokdami, dainuodami ir kaip įmanydami kraipydamiesi stengėsi sudominti kiekvieną vilnietį, pralinksminti ir seną, ir jauną, kaukėtą, ir be kaukės, ir visus visus svečius.
Smala užvirė girtuokliams
Linksmai juokėsi ir Kanapinis su Lašininiu, kadangi sniegas ir šaltis seniai jau buvo pasitraukę iš Vilniaus miesto, tad jiems beliko daugiau dėmesio skirti tik savo pilvo poreikiams patenkinti. O tenkinti buvo kuo. Visa kairioji Užgavėnių prospekto dalis buvo užtvindyta dešromis, skilandžiais, sūriais rūkytais, dažytais ir kitaip mirkytais.
Velniai grojo, į smalos katilą viliojo
O pyragai, meduoliai, saldainiai ir duona bobučių išplikyta bei spurgos varškėj suminkytos kiekvieną dalyvį traukė prie savęs. Tačiau blynai ir blynai mergaičių išblynavoti, t.y. kuriuos čia pat kepė darbščiosios mūsų moterikės, dingo iš visų keptuvių per kelias sekundes.
Smagiai “litvakės” vaidmenį atliko “Gijos” ansamblio vadovė
Kaip bebūtų keista - ir aš ten buvau, viską mačiau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj nieko neturėjau, gal kad su mergaitėm ilgai šnekėjau, bet buvau sotus ir laimingas, nes daug nuotraukų jau turėjau, kurias ir noriu jums parodyti per valstybės laikraštį „Lietuvos aidas“.
Šiemet Užgavėnių Morė buvo ne sudeginta, o suvalgyta
Gaila, kad visų dalyvių ir svečių nufotografuoti nesugebėjau, nes baterijų mažai turėjau, tačiau pažadu, kad kitais metais baterijų bus dvigubai daugiau ir proto turėsiu nemažiau, tačiau ar nuotraukų bus daugiau, tai šiandien dar pasakyti negaliu, nes ir kitų darbų aš daug turiu.
Buvo ir tokių “gražuolių”
Tikiuosi, kad žiema dar ateis ir sniegą teks valyt ilgai, o kaukių jau nebus ir padėti kam jau man nebebus. O jeigu snaigę kokią aš dar pamatysiu, tai pažadu, kad į fotoaparatą ją įkišiu, kad saulė jos kojyčių neparblokštų, o aš jau lauksiu naujo Užgavėnių pokšto, kad visos kaukės gerai pailsėtų ir kitais metais naujai sužibėtų.
Grok, žiogeli, smuikeliu
Atgal
