Įvykiai
04 18. Paberžės atvelykis
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Alfonsas Kairys
Visi ir visaip švenčia pirmą po Velykų sekmadienį – Atvelykį. O kaip jį pažymėjo Paberžės (Vilniaus rajonas) bendruomenė?
Būtų buvę nuostabu, jei tik ką mus palikusio šeštadienio orai būtų sugrįžę, bet, deja, teko džiaugtis ir šaltoku dangumi. Svarbu, kad pabūti kartu susirinko paberžiškių – vaikų ir suaugusiųjų - pulkas. Ir ne tik jų: čia galėjai pamatyti svečius: Vilniaus r. savivaldybės tarybos narę Janiną Šimkuvienę, Lietuvos socialdemokratinio jaunimo atstovus Robertą Duchnevič, Aivarą Rūkštelį, žirgyno „Lėlyčių žirgai“ savininkę Jūratę Lialytę iš Levaniškių (Širvintų r.) ir kt.
Čia rinkosi paberžiškiai Velykėlių švęsti
Taigi, patalpose, kurias puošė iškaba „Paberžės bendruomenė „Santara“. Wspolnota w Podbrzeziu“, visus pasitiko liaudies meistrų sukurta kompozicija Velykė ir Gaspadorius, įspūdinga Jono Giedrio fotoparoda „Tėviškės grožis“, nuostabūs Honoratos Savickienės, Astos Šatienės papuošalai iš modelino, Gelenos Šneiderienės kruopščiai kryželiu siuvinėti paveikslai, išmoningai suveltos Viktorijos Šataitės šlepetės, Marijonos Pumputienės lino nėriniai, ankstyvuosius viduramžius meną Jolantos Tupikovsienės dekupažo darbai, riešus papuošti kviečiančios Julijos Stankevičienės riešinės ir, be abejo, pagrindinis šventės akcentas, ant medžio šakų sukabinti juvelyriškai Irenos Krištapovič pagaminti margučiai.
Velykėlė ir Gaspadorius jau laukė
Malonūs Paberžės bendruomenės pirmininkės Honoratos žodžiai pakvietė linksmintis ir priminė, kad dar kitaip ši šventė vadinama Velykėlėmis, po kurių laukuose prasideda pavasario darbai. Mes pridėtume, kad pirmas sekmadienis po Velykų dar vadinamas ir Tomo sekmadieniu. Tomas -„vienas Jėzaus Kristaus mokinių, apaštalas. Biblijoje nurodoma, kad jo nebuvo, kai Kristus prisikėlė iš numirusių ir pasirodė apaštalams. Kai vėliau Tomui apie tai buvo papasakota, jis pareiškė tuo netikįs ir patikėsiąs tik tada, kai pats pamatysiąs ir paliesiąs jo žaizdas. Kai Jėzus pasirodė ir paprašė netikintį Tomą, kad jis pirštu paliestų jo žaizdas, priblokštas Tomas pasakė: „Mano Viešpats ir mano Dievas“. Žodžių junginys „netikintis Tomas“ tapo skeptiko sinonimu. Popiežius Grigalius I pakomentavo šitą posakį taip: „Mūsų tikėjimui Tomo netikėjimas padeda daugiau, nei apaštalų tikėjimas“. Tomui priskiriamas evangelijos skelbimas Indijoje. Jo šventė yra liepos 3 d. (Vikipedija – aut. pastaba).
Akį traukė keramikos darbai
Šventę muzikiniu žodžiu pradėjo Vilniaus Pašilaičių bendruomenės kapela „Žirginėliai“ (vadovas Valentinas Miškeliūnas). Skambioms dainoms „Tu Lietuva, tu mano“,,Du laivai“, „Vienadienė gėlė“, „Mano kraštas“ ir daugeliui kitų pritarė atvelykiečiai. Šokiui kvietė ne tik vyrai, bet ir moterys. Ir sukosi iki pirmųjų prakaitų poros. Na, o šokio maratoną laimėjo LSDP Vilniaus r. skyriaus Paberžės grupės pirmininkas Algis Šatas. Pasirodo, ir vadovauti, ir linksmintis moka!
Paroda susidomėję svečiai jaunimiečiai Aivaras Rūkštelis, Robert Duchnevič ir LSDP Vilniaus r. skyriaus grupės pirmininkas Algis Šatas
O lauke, nors ir pabjurusiame, vaikai ne tik apie margučius kalbėjo, bet ir ūkininkės Jūratės Lialytės poniu, atsivežtu iš Širvintų r. Levaniškių kaimo, risnojo. Pasak savininkės, ji savo žirgyne prižiūrinti net 20 žirgų, kuriuos noriai perka Latvija, Lenkija, Suomija, o kiekvienas atvykęs į žirgų karaliją, gali pasijodinėti ir žirgu, ir poniu.
Ant susirinkusiems paruošto šventinio stalo – vaikų dažyti margučiai, pyragų šūsnys ir vėlgi gero anekdotų, kaip jis pats sako, visiems atvejams, meistro Petro stalui tinkantys juokai, nes, pasak anglų rašytojo Džono Golsvorčio: „Nepraraskite humoro. Žmogui jis tas pats, kas aromatas rožėms“. Tą aromatą pajuto visi.
Susirinkusius sveikina Paberžės Bendruomenės Pirmininkė Honorata Savickienė
Įsiminė ir tautodailininkės iš Čiobiškio Liudmilos Malinauskienės žodžiai: “reikia, kad būtų mažiau pykčio, kad santaikos daugiau būtų, kad galėtume pamatyti, kaip žmonės sugeba kažką padaryti ir daro, kad galėtume apsijungti, o kai yra kas apjungia, tai mes čia susirenkam: ir lietuviai, ir rusai, ir lenkai kartu pabūti, noro kažką daryti vedini. Ačiū Honoratai ir jos bendruomenei mūsų šeimos vardu (Povilas ir Liudmila Malinauskai bei jų sūnūs Povilas ir Andrius – Lietuvoje garsėjanti medžio drožėjų ir menininkų šeima – aut. pastaba), kad mes čia esam laukiami, reikalingi.“
Smagu su poniu ,,pabendrauti” ir vaikams, ir suaugusiems
Prasmingais žodžiais ir plojimais pagerbta partizanų ryšininkė, Algio Šato motina, visada žvali ir prisiminimų kupina Zosė Baušytė – Šatienė.
Renginio pabaigoje visiems Velykėlių šventėje dalyvavusiems buvo įteiktos Paberžės meno meistrų pagamintos dovanėlės: keramikiniai pavasario pranašai varnėniukai ir nuostabaus grožio moliniai puodeliai.
Kita vertus, ši šventė – tai Paberžės bendruomenės laimėto projekto „Verslumo skatinimas Paberžėje, atgaivinant senuosius ir kuriant naujus amatus“ vienas akcentų. Tuo įsitikinta, apžiūrint eksponuotus keramikos, modelino, siuvinėjimo, fotografijos, lino nėrimo, veltinio apdorojimo darbus. Į kaimą sugrįžta seni amatai: jų mokosi vaikai ir jaunimas... Mokosi senolių palikimo...
Visada linksmi - Vilniaus Pašilaičių „Žirginėliai“
O po įspūdingo renginio dar liko dainos neišdainuotos, dar liko žaidimai neišžaisti, dar... kitam kartui, kitam susiėjimui, kuris vėl sukvies bendruomenės narius jau pavasario saulei karštesnei esant.
Linkėkim kloties Paberžės bendruomenei ne tik per šventes, bet ir ilgų metų ilgais šiokiadieniais.
Atgal
