Įvykiai
03 14. Marijai Inkrataitei-Blažulionienei – 80
Nepalaužta gyvenimo žiaurių vėtrų
Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Valdyba
UAB „Dobilo leidykla“
Marija Inkrataitė-Blažulionienė gimė 1935 m. kovo 24 d. Suvalkijoje. Vaikystėj braidžiojo žaliose lygumų pievose, skynė purienas bevardžio upelio pakrantėse.
1948 m. gegužės mėn. piktas lemties sūkurys sugriebė ir nunešė prie sraunaus Jenisiejaus krantų, kur purienos neauga. Pavasarį ten žemę puošia violetiniai pikulių žiedai. Ten buvo šalta, liūdna ir sunku. 1954 m. pradėjo rašyti eilėraščius lyg dienoraštį.
1957 m. rudenį Tėvynės meilė parvedė į Lietuvą, deja, ne į tėviškę. Teko glaustytis Tauragėje, vėliau darbo paieškos atvedė į nuostabų Dzūkijos kampelį, apsuptą žalių pušynų, trijų upių – Merkio, Gelužos ir Šalčios santakoje. Tai Valkininkai (Varėnos r.). Čia gyvena nuo 1960-ųjų metų. Ją sužavėjo graži gamta ir nuoširdūs žmonės.
1994 m. įstojo į Lietuvos kaimo rašytojų sąjungą ir vėl pradėjo rašyti eilėraščius. Ji eilėraščius spausdino Varėnos laikraščiuose „Merkio kraštas“ ir „Giružis“, Alytaus laikraščiuose „Alytaus naujienos“, „Dainavos žodis“ ir „Valstiečių laikraštyje“. Knygose: „Suvalkijos kovų aidai“, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ almanache, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos almanachuose: „Krintantis lapas“, „Kaimo rašytojas“, „Giesmės ąžuolui“, antologijose: „Veidu į Tėvynę“, „Vilties žarija“, „Pavasario ženklai“. Tremtinių kūrybos antologijoje „Tremtinio Lietuva“, Varėnos rajono literatų almanache „Merkio lieptai“, Marijampolės naktinių poezijos skaitymų knygelėje „Pilnaties šviesoje“.
Marija Inkrataitė-Blažulionienė yra Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“, Varėnos rajono literatų klubo „Jovaras“ narė. Dalyvauja Rytų Lietuvos literatų veikloje.
UAB „Dobilo“ leidykla išleido poetės knygas: „Kas netilpo širdy“ – 1999 m., „Gyvenimo keliu“ – 2001, „Vakarėja“ – 2004 m., „Svajonių takais“ – 2006 m. Knygų „Kaime pas senelę“ – 2002 m. ir „Mano Lietuva“ – 2005 m. eilėraščiai vaikams.
Knyga „Kas netilpo širdy 1999 m. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos buvo apdovanota I laipsnio diplomu ir pinigine premija.
Alytaus apskrities viešosios bibliotekos ir „Tėkmės“ klubo literatų organizuotame konkurse 2002 m. buvo apdovanota III laipsnio diplomu.
Knyga „Gyvenimo keliu“ 2004-ųjų metų Rytų Lietuvos literatų konkurse apdovanota III laipsnio diplomu.
Už ilgametę kultūrinę ir literatūrinę veiklą Lietuvos rašytojų sąjungos 10-mečio proga jai suteiktas Lietuvos kaimo kultūros šviesuolės vardas (2004).
Marija Inkrataitė-Blažulionienė – taurių eilėraščių autorė, jos eilės kupinos šviesos ir skaidrių gamtos vaizdų.
Ant poetės kūrybinio stalo – jubiliejinė knyga „Dainuoju Lietuvai“. Ją sudaro trys skyriai: „Vaikystės takeliais“, „Dainuoju Lietuvai“ ir „Šalčios pakrantėse“. Poetė naujai apžvelgia praėjusius gyvenimo metus, kuriuose vargo buvo daug, o džiaugsmo mažai. Jos nepalaužė nei vargo dienos, nei alkana tremtis, nei akmeninės dienos, sugrįžus iš tremties į Lietuvą. Ji išsaugojo tikėjimo viltį ir sulaukė tos vilties išsipildymo, kad galėtų dainuoti laisvai Lietuvai. Jos naujoji knyga – tai sakralinė išpažintis ir atviras žvilgsnis į Lietuvos gamtą, į nueitą kelią, su meile širdy Tėvynei, gimtinei, dorai ir sąžinei, atviram žodžiui. Jos eilėraščiai – tiesos sakymas, kurio neužgesino Sibiro šaltis. Šiurpi praeitis primena tai, kas nepasimiršta. Poetė eilėraštyje „Neišnyks“ teigia:
Dundėjo nudundėjo traukiniai
Į tolimą vergijos šalį...
Nors viskas buvo taip labai seniai,
Bet atmintis grąžinti gali
Tą didį siaubą, nerimą širdies,
Bejėgiškumą, badą, šaltį.
Nepajėgiu išbraukt iš atminties –
Aš privalau su tuo gyventi.
Ir neišnyks tai iki pat mirties!..
Poetė įsitikinusi, kad kiekvieno lietuvio pareiga šventai saugoti Laisvę ir kviečia eilėraštyje „Laisvės žiedas“:
Oriai globokim mūsų Laisvės žiedą,
Trispalvę mielą virš senos pilies.
Lai išdidžiai lietuvis himną gieda,
Ir niekas jo pavergt nebegalės!
Garbingo jubiliejaus proga Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narei, Lietuvos kaimo kultūros šviesuolei Marijai Inkrataitei-Blažulionienei nuoširdžiai linkime kūrybinės sėkmės, sveikatos ir laimės, dėkojame už taurias poezijos knygas, kurios praturtino kaimo žmogaus gyvenimą.
Atgal
