Įvykiai
01 13. Nepamirštama šventė Tautinių bendrijų namuose
Birutė Silevičienė
Gruodžio 23 dieną į Tautinių bendrijų namus rinkosi „Gildijos“ literatūrinio būrelio, tarptautinės rašytojų sąjungos, Kaimo rašytojų sąjungos nariai. Sulaukėme svečių ir iš Baltarusijos sostinės Minsko.
Į Vilnių atvyko Nikolajaus Gerasimovo žmona Alla ir poetė Vanda Kurliuta. Tarptautinės rašytojų sąjungos vadovas Levas Mesengiser poetei Vandai Kurliutai įteikė TRS narės bilietą. Poetė gražia baltarusių kalba padėkojo už jos kūrybos pripažinimą, įsiliejus į kūrėjų gretas. Ji mums deklamavo savos kūrybos eiles. Jos eilės – apie gimtinę, žemės grožį, buvusius poetus, gimines. Gražūs pamąstymai, taktiškas žodis ir elgesys leido laisvai plaukioti Lietuvos žemėje. Nors kaip abi viešnios (Alla ir Vanda) sakė, bijojo važiuoti į Lietuvą, nes nežinojo, kaip bus sutiktos... Visi dalyviai apsupo dėmesiu, kalbomis ir meile. Sėdėjome prie didelio stalo, vaišinomės lietuviškais ir baltarusiškais valgiais, saldumynais.
Mezgėsi bendravimas įvairiomis temomis. Draugijos „Gildija“ nariai skaitė savos kūrybos eiles. Jų buvo skirta ir mano jubiliejui. Dovanotos knygos, gėlės, išsakyti žodžiai ir linkėjimai sušildė mano sielą. Džiaugiuosi, kad mūsų būrys auga, esame šiltai priimami Tautinių bendrijų namuose jų vadovės ponios Alvidos. Ji taip pat fotografuoja daugelyje renginių, nuotraukas įkelia į internetinį puslapį. Ačiū jai už jos energiją ir šviesą, užliejančią visus kūrėjus. Ji kaip angelas sargas mus sergi ir globoja.
2015 metais visiems kūrėjams linkiu geros kloties ir sveikatos. Ačiū, kad esate, dirbate ir nešate Sielos šviesą, žodžių tiesos skambesį į žmonių širdis.
Negrįžta upės atgalios...
Anna Jaremčuk
Negrįžta upės atgalios,
Gyvenimas atgal negrįžta.
Joks vaistas mums neatkartos,
Nesugrąžins prabėgusios jaunystės.
Norėčiau būt visur pirma,
Darbuos per daug neklysti.
Protinga būti, mylima,
Laikyti skriejančią jaunystę.
Ir jei iš rankų ji išslys,
Ir negalėsiu ją už uodegos sučiupti...
Žinok, dar negimė tas,
Kuris privers mane suklupti.
Nieks negalės manęs priverst –
Gyvenime pozicijų užleist...
Dievuliau, rask tą, kuris ištvers
Tas nemažas mano ambicijas.
Vaikystės pasaulis
Liudmila Olifson-Cerenia
Už horizonto pasislėpė vaikystė,
Jos jau nesugrąžinti.
Pasaulis – pats geriausias nežinomas,
Jį tik saugom atmintyje.
Priedainis:
Kur tu – pasauli, vaikystės? Aš ilgiuosi,
Tave tankiai prisimenu aš,
Šis pasaulis, kur draugiškas juokas aplink,
Aš šio laiko nepamiršiu.
O „vaikystės krante“, - tu nuostabus!
Kur tėtis jaunas, stiprus,
Kur motinos žvilgsnis gražus ir aiškus,
Seserų užkrečiantis kvatojimas.
Priedainis:
Ach, kaip tie metai greitai bėgantys!
Nelaisvėje laiko gyvename.
Rodės, vaikystė bus amžina,
Bet štai jau anūkų svečiuose laukiame.
Prisiminimų sapnas
Štai lietaus skambesį girdžiu aš už lango,
Ir matau šermukšnio ugneles raudonas,
Naujai nugrimztu aš į prisiminimų sapną,
Su tavimi praleistos dienos gražiausios.
Priedainis:
Ir ar tai šis sapnas, ar tai tik tikrovė,
Bet kaip tik tai aš norėjau apie tai žinoti.
Štai šalia tu, su tavimi kartu – aš,
Ir kaip anksčiau, aš įsimylėjęs tave.
Ir naujai apmiršta mano siela,
Ir tikėjimo šviesa dar dega krūtinėje,
Aš per daug ilgai laukiau tavęs,
Ieškojau visur aš tavo pėdsakų.
Priedainis:
Žila naktis žiūri į langą pavargusi,
Ir lietus liovėsi, ir sieloje ramybė,
Ne dėl to šilčiau tapo širdyje,
Nes mano mintyse tu buvai su manimi.
Išskrenda gervės
Štai gražiu trikampiu skrenda gervės,
Dangaus aukštybe slysta lėtai.
Girdisi, kaip šaukia, skrisdamos į tolį,
Aš joms moju ranka, o sieloje liūdesys.
Priedainis:
Sugrįžkite, paukščiai, vasarai pas mane,
Jūs ilgėsitės gimtos žemės.
Sugrįžkite dainuojančios, aš jūsų lauksiu,
Kartu mes vasarą sutiksim.
Tolima kelionė ir nelengvas kelias,
Esame bejėgiai mes vasarą jums sugrąžinti,
Tai greičiau skriskite į šiltus kraštus,
Jūs dar sugrįšite, jūsų lauksiu aš.
Baigia degti vakaro saulėlydis
Baigia degti vakaro saulėlydis
Auksiniame purpure dangaus,
O širdis sielvartaudama muša į ritmą
Ir užpildyti saldžia aistra.
Priedainis:
Lapų šnaresys ir žvaigždėta naktis,
Dangus mėnesienoje, alyvų kvapas,
Gaila, kad greitai nusineša į praeitį,
Ši naktis, meilės žodžių pakartojimas.
Kaip mes norime šitą vasarą susigrąžinti,
Šią mėnesienos naktį prisiminti,
Nesistengiant savęs apgauti,
Tik susitikime visada svaigti.
Mūsų Gelbėtojas
Kol dar sukasi planeta,
Ir žvaigždės šviečia, saulė ir mėnulis,
Kol nuostabiai meilei daug šviesos,
Kurią siunčia Gelbėtojas kiekvienam pilnai.
Kol iš ryto mums gieda giesmes paukščiai,
Ir gyvenimas triukšmingas, kunkuliuoja kaip vandenynas,
Noriu rašyti puslapį po puslapio,
Apie tai aš eilėraščiuos – toks mano planas.
Aš trokštu dainas dainuoti, jose garbinti Dievą.
Už visus gerus darbus ir meilę,
Dėkoti už viską, juk jis išlaisvino,
Mus nuo nuodėmių, už visus jus praliejo kraują.
Kol gyvensiu – tavimi kvėpuosiu,
Tavo nurodytu keliu eisiu,
Pasikliauti, mylėti ir stebuklu tikėti,
Juk kelio laimingesnio gyvenime nesurasti!
Iš rusų k. vertė Birutė Silevičienė
Atgal
