Įvykiai
10 18. Maltos ordino jubiliejų Vilniuje minėjo ir Radvilų palikuonys
Viena seniausių pasaulyje labdaros organizacijų Maltos ordinas ketvirtadienį Vilniuje minėjo daugiau kaip 960 metų įkūrimo bei 900 metų kaip nepriklausomo katalikiško ordino veiklos sukaktis. Šia proga į Vilnių atvyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mikalojaus Radvilo Juodojo palikuoniai - princas Maciejus Radzivila (Maciej Radziwill) ir princas Mikolajus Konstantinas Radzivila (Mikolaj Konstanty Radziwill), kuris yra vienintelis žinomas lietuviško kraujo turintis Maltos ordino riteris.
Garbingas sukaktis maltiečiai minėjo spalvinga eisena, nusidriekusia Vilniaus senamiesčio gatvėmis. Vėliavomis, transparantais ir maltiečių simbolika pasidabinusią koloną lydėjo raiteliai ir Lietuvos kariuomenės orkestras. Vėliau Valdovų rūmuose skambėjo šventinis maltiečių padėkos koncertas, kuriame dalyvavo operos solistė Nomeda Kazlaus, dainininkas Jeronimas Milius, Baroko operos teatras, džiazo vokalistė Ugnė Bakanauskaitė ir kiti atlikėjai.
Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją trims mėnesiams papildė aukščiausias Maltos ordino apdovanojimas - Didysis Garbės ir Atsidavimo Kryžius. Specialiai šiam renginiui jį atsiuntė Didžiojo Maltos Ordino Magistro biblioteka - muziejus.
Šiai sukakčiai dizaineris Robertas Kalinkinas specialiai sukūrė ir Maltos ordino kostiumą.
Maltos ordino ištakos siekia 1048 m., kai Šventąją Žemę lankantys krikščionys įgijo leidimą Jeruzalėje statyti Šv. Jono bažnyčią, konventą ir ligoninę, kuri rūpintųsi atvykstančiais piligrimais. 1113 m. popiežiaus Paskalio II bulė patvirtino ypatingą nepriklausomą ordino statusą.
Istoriko Deimanto Karvelio teigimu, Maltos ordino ryšiai su Lietuva yra aiškiai apčiuopiami, nors iki šiol nei lenkų, nei lietuvių istoriografijoje nėra parašyta nei vieno fundamentalaus veikalo apie Maltos ordino istoriją Lietuvoje.
"Pradžioje tai buvo karinis ordinas, bet jau Kryžiaus žygių metu Palestinoje pradėjęs praktikuoti socialinės šalpos, karitatyvinę veiklą. (...) Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje XVI a. antroje pusėje - XVII a. pradžioje, kai lietuvių visuomenės elitas rinkosi ar išsaugoti katalikišką, ar rinktis protestantišką kelią (...), toje katalikiškoje bajorų aplinkoje, iškiliausioje per visą istoriją Lietuvos Radvilų šeimoje, vienoje jų šakų, kuri prasidėjo nuo Mikalojaus Radvilos Juodojo vaikų, ypač Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio, kuris garsėjo kaip katalikiško pamaldumo gynėjas restauratorius, kontreformatorius gerąja prasme, jo šeimoje galime matyti pirmuosius maltiečius", - pasakoja istorikas.
Istoriko turimais duomenimis, ir dabartinės etninės Lietuvos teritorijoje yra vietų, kur Maltos ordino veikla tęsėsi iki pat II pasaulinio karo pradžios, pavyzdžiu Taujėnų dvaras, priklausęs Radviloms ir po tarpukario Žemės reformos. Iki 1939 m. čia galima atrasti maltiečių veiklos pėdsakų.
Maltiečių ordino veikloje taip pat dalyvavo Pacų, Ostrogiškių, Sanguškų didikų giminės.
Pirmąją pagalbą Maltos ordinas Lietuvai pradėjo teikti po 1991 m. sausio įvykių. Oficialiai Maltos ordinas savo veiklą Lietuvoje pradėjo 1991 m. spalį. Šiuo metu Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnyba vienija apie 900 savanorių ir vykdo daugiau nei trisdešimt įvairių socialinių projektų per metus. Svarbiausi jų - "Maistas ant ratų" bei "Globa namuose". Daugiau kaip du kartus per savaitę maltiečiai veža šiltą maistą bei globoja 2 tūkstančius vienišų žemiau skurdo ribos gyvenančių senolių. Plačiausiai žinoma akcija - "Maltiečių sriuba".
Maltos ordino veikla apima 28 vietoves, kasmet organizacija vykdo apie 30 socialinių projektų. Dirbama su seneliais, vaikais ir jaunimu bei neįgaliaisiais. Pagal turimų savanorių skaičių Lietuva šiuo metu yra viena stipriausių organizacijų regione.
