Įvykiai
03 29. Paminėtas 1830-1831 m. sukilimas Lietuvoje
Tatjana Suprunovič
2011 kovo 25 d. Signatarų namuose buvo paminėtos 1830-1831 m. sukilimo Lietuvoje 180-osios metinės. Minėjimas buvo suorganizuotas visuomenės veikėjo Žilvino Radavičiaus ir JTO Lietuvos asociacijos direktorės Jūratės Landsbergytės iniciatyva.
Šis sukilimas prasidėjo 1830 m. lapkričio 29 d., įsižiebė Lietuvoje 1831 m. kovo 26 d. Priežastys: Lenkijos-Lietuvos bajorų nepasitenkinimas carizmo politika buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje, 1815 m. Lenkijos Konstitucijos ribojimas, revoliucijos Europoje ir nenoras, kad Lenkijos kariai būtų siųsti malšinti revoliucinių judėjimų į Belgiją ir Prancūziją. Tikslas: atkurti trijų grobikiškų valstybių - Austrijos, Prūsijos ir Rusijos - 1772, 1793 bei 1795 metais pasidalintą Lietuvos-Lenkijos valstybę.
Nors pradžioje sudariusiems savo vyriausybes ir turėjusiems sukilimo herbą sukilėliams sekėsi užimti miestą po miesto, tačiau daug galingesnė Rusijos kariuomenė sukilimą numalšino. Daugelį sukilėlių ištrėmė į Sibirą, atėmė jų dvarus. Nuostolių patyrė Katalikų bažnyčia - uždaryta dalis vienuolynų, prarasta daug nekilnojamo turto…
Lietuvai Rusijos valdžios sankcijos buvo ypač skaudžios dar ir todėl, kad 1832 m. buvo uždarytas Vilniaus universitetas. Vilnius neteko ženklios inteligentijos dalies.
Renginyje dalyvavo LR Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, aktorius Tomas Vaisieta, Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos vicepirmininkas Linas Janulevičius, pianistas, kraštotyrininkas Andžej Pilecki, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo narės: vicepirmininkė, grafaitė Elizaveta Orlova, tarybos narė, Prancūzijos tarptautinio kompozitorių festivalio diplomantė-Lidija Koroliova, Greta Fedorčenko (Zablockaja)-Respublikinio rusų poezijos konkurso laureatė, savo kūrybą pristačius Čekijoje, Lenkijoje, Rusijoje (Sankt Peterburge), prie šio renginio organizavimo prisidėję Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos mokytojai Danutė Binkulienė, Ingrida Sosnovskienė, Ana Jarovskaja, Viktoras Isajevas su mokiniais, Valdovų rūmų paramos fondo valdybos narys Edmundas Kulikauskas, žurnalistė Halina Jotkiallo, vertėja, publicistė Irena Tumavičiūtė, kiti garbingi svečiai, kuriuos draugiškai priėmė Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, istorikės-Sandra Germanavičiūtė bei Rasa Ivanauskienė.
Minėjimą sudarė dvi dalys: pirmoje visuomenė susipažino su Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų Jono Basanavičiaus (1851-1927), Petro Klimo (1891-1969) ir kt. biografijomis, pamatė daugybę įdomių eksponatų, nuotraukų, politikų asmeninių daiktų ir valstybės apdovanojimų, prisiminė kokiomis aplinkybėmis buvo siekiama laisvės, antroji dalis buvo skirta maloniems pamąstymams, istorinius faktus įkomponuojant į savotišką kultūrinę erdvę.
Renginį vedęs visuomenės veikėjas Žilvinas Radavičius trumpai apžvelgė XIX a. I p. ir XX a. I p. Lietuvos istorijos įvykius, aptarė 1830-1831m. sukilimo eigą Lenkijoje ir Lietuvoje.
LR Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė kalbėjo apie pilietiškumo reikšmę Lietuvai, susiejo praeities istorijos įvykius su dabarties aktualijomis. Pasak parlamentarės, mūsų tautos istorija - tai kovų už laisvę, už teisę būti savimi, gyventi savo žemėje, būti laisviems ištisa istorija. Ir XIX amžius yra paženklintas carinės Rusijos priespauda...
Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos vicepirmininkas tęsė sukilimo temą. Kalbėjo apie žymius sukilėlius, jų tarpe - grafaitę Emiliją Pliaterytę, aktyviai sukilime dalyvavusius Vilniaus universiteto studentus...
Ypač įdomus buvo pianisto, kraštotyrininko Andžejaus Pileckio pranešimas. Pranešėjas asmeniškai bendravo su artimiausiais grafaitės Emilijos Pliaterytės giminaičiais, kurie prisiminė garbingą savo giminaitę, papasakojo savo dramatiško gyvenimo istoriją.
Dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė kalbėjo apie savo kūrybos sąsajas su praeitimi, supažindino su savo darbais.
Kultūrinę renginio dalį atliko muzikologė Jūratė Landsbergytė, aktorius Tomas Vaisieta, rusų bajoraitės-Elizavieta Orlova, Lidija Koroliova ir Greta Fedorčenko. Jūratė Landsbergytė atliko Federiko Šopeno, Mykolo Kleopo Oginskio ir M. K. Čiurlionio kūrinius, Tomas Vaisieta padarė literatūrinę ekskursiją po Lietuvą: pradėjęs nuo Mažosios Lietuvos, baigė Suvalkija. Skaitė Kristijono Donelaičio, Salomėjos Neries ir Marcelijaus Martinaičio eiles. Elizaveta Orlova, Lidija Koroliova ir Greta Fedorčenko atliko savo ir kitų šviesuolių-Piotro Čaikovskio kūrybos kūrinius bei Edith Piaf dainą “Non je ne regrette rien”.
Atgal
