Įvykiai
05 09. Gegužės 11-oji – Lietuvos kario diena
Vytautas Baškys
Mūsų kariuomenės atkūrimas neatsiejamas nuo istorinio paveldo. Vienas pagrindinių žingsnių padarytas Latvijos ir Estijos pasienyje Valkos-Valgos mieste. Ten 1917 m. gegužės 11-12 dienomis įvyko pirmas lietuvių karių suvažiavimas. Tądien lietuviai kareiviai patriotine dvasia susirinkę į suvažiavimą pakilo ryžtu sukurti atskirą lietuvių karinį dalinį. Tai buvo pirmoji kibirkštis, kuri įžiebė mūsų kariuomenės atkūrimą. „To negalima užmiršti, nes viskas būtų negrįžtamai išnykę, jei narsiausi tautos sūnūs nebūtų laiku paėmę į rankas kalaviją” (Karolis Dineika).
Atsigręždami į tautos praeitį pajaučiame tautos vidinę galią, ryžtą krašto gynybai. Atkuriant Nepriklausomą Lietuvos valstybę krašto gynybos dvasia brendo Rusijoje, kur lietuvių politiniai veikėjai valstybės atkūrimo mintimis dalijosi su aktyvesniais lietuviais karininkais. Šia idėja persiėmęs jaunas karininkas Antanas Juozapavičius Latvijoje ir surengė lietuvių kareivių suvažiavimą. A. Juozapavičius mokęsis Rygoje turėjo artimus ryšius su latviais. Tarnaudamas viename pulke kartu su latvių ir lietuvių kariais, fronto apkasuose įgijo karinę patirtį, subrandino kovinį ryžtą nepriklausomybės gynybai. Latvija tuomet jau turėjo sukurtą savo nacionalinį karių dalinį. Turėdamas paramą A.Juozapavičius ir sutelkė lietuvių kareivius. Taip Pirmojo pasaulinio karo žaizdre suplazdėjo atkuriamos Lietuvos kariuomenės pulsas.
Atvirukas. Valka 1926 m. Latvijos nacionalinė biblioteka
Valkoje lietuvių karių įžiebta Lietuvos kariuomenės atkūrimo kibirkštis neužgeso. A.Juozapavičius tapo atskirojo lietuvių bataliono vadu Vitebske, atrėmė Rusijos bolševikų ir lenkų spaudimą lietuvių karius įsijungti į jų dalinius ir ruošė karius grįžti į tėvynę. Lietuvos kariuomenės kūrėjo A. Juozapavičiaus žodžiai įrašyti jo užrašų knygelėje: „Ateity daug daug darbo. Sunaikinta negailestingojo karo mūsų motina Lietuva laukia šviesesnės ateities. Mums reikia rengtis į darbą, reikia įvairiai ginkluotis. Kaip gi aš galiu pasirengti?.. Liūdna ir gaila… Laukiu, gal nušvis dangus, gal praeis audra ir liausis begriaudusios kanuolės".
1918 m. grįžęs į Vilnių A.Juozapavičius rūpinasi lietuvių karių grįžimu. Tapęs Ministro Pirmininko (buvusio ir Krašto apsaugos ministru) Augustino Voldemaro patarėju dalyvavo rengiant įsakymą dėl Lietuvos kariuomenės atkūrimo. 1918 m. lapkričio 23 d. Vilniuje Ministro Pirmininko A. Voldemaro pasirašytas įsakymas vainikavo Lietuvos kariuomenės atkūrimą ir tapo Lietuvos kariuomenės diena. Tai oficiali krašto gynybos struktūros atkūrimo data. Greta to, atkuriamos nepriklausomybės gynybos pirmas veiksmas perduoda mums ne tik žinią, bet ir lietuvių kareivių patriotinį nusiteikimą.
Valkos herbas
Garsas apie Lietuvos kariuomenės kūrėjo, tapusio ir Pirmojo pulko vadu veiklą ir žygdarbį plačiai pasklido po Lietuvą. Tautos kario stipri tautinė savimonė, narsumas, plieninė valia bei patriotinis ryžtas, pakėlė visos tautos dvasią žūt būt eiti į sužibėjusią nepriklausomybę. Mūsų kariuomenės kūrėjo žygdarbius išaukštino ir Latvių karininkas-poetas Raimonds Bebris, poemoje „Baltasis raitelis” nuoširdūs žodžiai: „Lietuva, tėviške mano, / Viską aš tau paaukosiu / Širdį, gyvybę tau duosiu“. Karininkai Antanas Juozapavičius ir Raymonds Bebris – Lietuvos ir Latvijos didvyriai. Jų asmenyse susitelkė geriausi tautos kario bruožai: stipri tautinė savimonė, narsumas bei patriotinis ryžtas.
Įsidėmėkime gegužės 11 d. Valkoje buvo padaryta pradžia, kuri įėjo į Lietuvos kariuomenės atkūrimo istoriją. Lietuvos karininko A. Juozapavičiaus surengtas Latvijoje tarnavusių lietuvių karių pirmasis suvažiavimas aktualus viso Baltijos krašto karių susitelkimui, bendradarbiavimui bei gynybos vienybės tvirtinimui. Tai prasmingas impulsas keliamai idėjai įtvirtinti gegužės 11-ąją (greta lapkričio 23 d. – Lietuvos kariuomenės dienos) – istorine tautos kario diena. Pavasariškai patrauklus laikas atitinkamiems renginiams, karių kovinės dvasios ugdymui. Gegužės 11-oji – istoriškai reikšminga ir aktualiai įdomi bei prasminga data, kurią visuomeniniu dėmesiu paminime nuo 2012-ųjų metų. Todėl pritartina keliamai idėjai, kad gegužės 11-oji būtų įtvirtinta Lietuvos minėtinų dienų sąraše kaip „Lietuvos kario diena“.
Atgal
