Įvykiai
05 03. Su Motinos diena!
Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter
Motinos dieną švenčia beveik visas pasaulis, tik skirtingu laiku. Pvz.: antrąjį gegužės sekmadienį Motinas pagerbia JAV, Danija, Suomija, Italija, Turkija ir t.t. Motinos diena Ispanijoje, Portugalijoje sutampa su Mergelės Marijos, Jėzaus Motinos diena. Prancūzija, Švedija Motinos dieną pažymi paskutinį gegužės sekmadienį. Pavasaris Argentinoje prasideda spalio mėnesį, tad Motinos diena švenčiama spalio mėnesio antrąjį sekmadienį. Siekiant pagerbti visas pasaulio Motinas vienu metu, Gegužės 15 - oji diena yra pripažinta kaip Tarptautinė Motinos diena.
Ši šventė turi gilias tradicijas, yra atėjusi iš antikos laikų. Anuomet buvo tikima labiau aukštesniųjų jėgų galia, nei Motinos gebėjimais. Tuomet moteriškąją žmonijos globėja, maitintoją, sergėtoją, užtarėją įkūnijo įvairios dievybės. Toks pavyzdys yra Egipto deivė Izidė, kitaip žinoma kaip ,,Faraonų motina,,. Izidės kultas tapo populiaresnis antikos saulėlydyje. Tai lėmė šie faktoriai: sumažėjęs saugumas, pilietiniai karai, stabilumo nebuvimas, suklestėjęs veidmainiškumas, karjerizmas, padažnėjusios žiaurumo apraiškos. Anuomet rašytojas Apulėjus (apie 125–180 m.) Izidę apibūdino kaip „una quea est omnia“ (viena, kuri yra viskas). Mituose Izidė atvaizduota kaip pasiaukojanti žmona, kuri surankiojusi savo nužudytojo vyro Ozirio po visą Egipto žemę išbarstytus 13 gabalų, gebėjo juos sudėti ir jį atgaivinti. Tuomet tapusi nėsčia, po kurio laiko pagimdė. Kuomet gyvatė įgėlė jos sūnui Horui, įkišusi nosį į jo burną, padedama gerųjų jėgų, nustatė mirties priežastį ir jį atgaivino. Tai tikros Motinos pavyzdys: pasiaukojančios, mylinčios, gebančios atlikti žygdarbius, neįmanomus dalykus. Kas nekeista, jos sūnaus Horo gimimo data sutampa su Jėzaus gimimu (gruodžio 25 d.). O Marijos pastojimo diena sutampa su Izidės, t.y. balandžio 25 d.
Iškiliausia graikų dievų motina buvo Rėja. Ji - gyvybės nešėja, vaisingumo šaltinis, pasiaukojanti, tikra kantrybės taurė, besąlygiškai mylinti. Rūpintojėlė, linkusi save paaukoti. Vaikų poreikiai seka pirma nei jos pačios, tai - geros motinos pavyzdys. Nors ji negalėjo apginti kitų savo vaikų nuo savo vyro, kuris baimindamas dėl savo sosto, visus palikuonis buvo linkęs praryti. Tačiau ji gebėjo apginti mažiausiąjį, tad jį pagimdo saloje, o vietoje prarijimo vyriui pakiša akmenį.
Romėnų – Kybelė, tai gamtos ir vaisingumo deivė bei visų daiktų Mater Deum Magna, kas reikštų Didžioji dievų, žmonių, gyvūnų ir augalų Motina. Ji taip pat gamtos ir kalnų motina, tad jos garbinimo vieta - kalnai ir uolos. Kadangi romėnai nebuvo linkę į didelį pamaldumą, jų imperijai buvo lemta patirti moralinį, ekonominį nuosmukį, o vėliau ir žlugti. Linkę į orgijas, Kybelės garbei, romėnai organizavo festivalius, paslaptingas apeigas, kurios eilinių piliečių akiai nebuvo prieinamos. Jų metu žyniai, neofitai lydimi fleitų, cimbolų, būgnų šokdavo laukinius šokius iki tol, kol išsekdavo. Tuomet save išsikastruodavo tapdami tinkamais kandidatais į šventikus. Iškilmingiausias Kibelės ritualas buvo taurobolis, buliaus aukojimas. Jo metu, įšventinamieji įlipdavo į duobę, viršum kurios, ant medinių grotelių būdavo skerdžiamas bulius. Esantys duobėje turėdavo nusiprausti krauju ir jo išgerti. Būdavo tikima, kad jie įgydavo buliaus jėgos ir gyvastingumo.
Pagoniai keltai garbino deivę Brigitą. Saloje pasirodžius Šv. Patrikui ir apkrikštijus žmones, jos šventumas nesumenko. Nuo jos nebuvo nusigręžta kaip nuo kitų Druidų. Dėl savo šventų darbų ji susilaukė pripažinimo katalikų tarpe ir buvo pakrikštyta kaip Šv. Patriko dukra. Brigitos nuopelnai trejopi: ji ir poezijos, įkvėpimo deivė, motina kuri šviečia vaikus, nes nenori, kad jie būtų neišprusę, ji išgijimo, vaisingumo šaltinis ir židinio sergėtoja. Teigiama, kad Kildare mieste iki šiol yra išlikę du Brigitos šuliniai.
Dievų Motina lietuvių krašte, Žemyna, buvo siejama su derlingumu, vaisingumu, viskuo kas gyva. Kad ji buvo maitintoja ir gimdytoja, paliudija ant rastų skulptūrėlių išryškintos krūtys ir liemuo. Manoma, kad Deivės Motinos kultas transformavosi į Marijos kultą. Indoeuropiečių tautoms Žemyna buvo ir dangaus dievo Perkūno žmona. Ji buvo apvaisinama pirmojo pavasarinio griaustinio metu, paliejant ją vandeniu – lietumi. Perkūnas išmesdavo kirvuką, kuriam buvo priskiriama ypatinga vaisingumo galia. Be dangaus kūnų pagalbos neaugdavo vaikai. Nes jų augimui buvo reikalinga saulės šiluma, blyški mėnulio šviesa, lietaus ir rasos lašai. Deivė tinginčius dirbti bausdavo neaugindama javų, siųsdama nelaimes. Iš didelės pagarbos žmonės ją bučiuodavo. Dažniausiai bučiuodavo eidami gulti, atsikėlę, pradėdami įvairius darbus, bučiuodavo nuotaka išvažiuodama iš tėvu namų. Žemei aukodavo aukas. Prieš pirmąjį arimą Deivei nupildavo apeiginio alaus, tik po to patys gerdavo. Toks alaus nuliejimas ant Žemės reiškė auką.
Motinos vaidmenį viduramžiais atliko ne skirtingos deivės, bet bažnyčia. Joje kiekvienas asmuo gaudavo krikštą, kuris reiškė kad jis įvedamas į Bažnyčios tikinčiųjų šeimą. Bažnyčią tuomet vadino „visų mūsų visų Motina“.
Anglų dėka viduramžiais Europoje ketvirtasis gavėnios sekmadienis tapo Motinos dienos sekmadieniu. Pas turtuolius dirbę samdiniai bei tarnai viena karta metuose buvo išleidžiami į namus aplankyti savo šeimos, pasimatyti su Motina. Ši diena buvo sekmadienis. Dažnokai šeimininkai juos išleisdavo su dovanomis, įdėdami kiaušinių, gėlių iš sodo, motinai pyrago. Kad skanėstas nepasentų ilgos kelionės metu, pyragai buvo kepami naudojant džiovintus vaisius. Krikščioniams ši data tapo priimtina, tad jie ją pasisavino.
Atvykę anglų kolonistai Amerikon, neturėjo laiko šventėms. Pirmiausia jiems reikėjo įsitvirtinti svetimoje žemėje. Rodėsi, Motinos dienos šventimo tradicijos nutrūko. Tačiau vienos moters dėka, ši tradicija buvo atgaivinta. Ši moteris - Anna Jarvis, gimusi 1864 m., Vakarų Virdžinijoje. Jos motina, nepaisant savo žmonos ir motinos pareigų, šaltiniai mini, kad ji turėjo devynis vaikus, dalyvavo vietos bažnyčios gyvenime, taip pat vietos socialiniame gyvenime. Ji įkūrė motinos dienos klubą, kuris veikė net penkiuose Amerikos miestuose ir teikė pagalbą tiems, kuriems ji buvo būtina: gyveno blogose sanitarinėse sąlygose, skurde, alkani, turėjo sveikatos problemų. Moterų klubas teikė pagalbą maistu, rūbais, tvarstė žaizdas. Moteris mirė. Po dvejų metų, 1907 metais, antrąjį gegužės sekmadienį, dukra Anna, savo motinos atminimui, į savo namus Filadelfijoje sukvietė draugus. Šia proga ji atskleidė slaptą viltį – švęsti nacionalinę Motinos diena. Pastarąją jai buvo įkvėpusi motina, kuri teigė: "Aš tikiuosi, kad vieną dieną kieno nors bus paskirta diena motinai atmininti. Teikiančiai neprilygstamas paslaugas žmonijai visose gyvenimo srityse. Ji turi teisę būti prisiminta."
Dukra Ann, mokytoja Filadelfijos mieste, pradėjo kampaniją, kad Motinos diena būtų pripažinta kaip šventė nacionaliniu lygiu. Būtų švenčiama kasmet. Ji parašė laišką su prašymu į Grafton, Vakarų Virdžinija prie metodistų bažnyčios veikusiai Sekmadieninei mokyklai, kuriai motina mokėjo įmokas ir dvidešimt metų dirbo mokytoja, švęsti Motinos diena jos garbei. Inspektorius Loar pritarė idėjai ir gegužės 10, 1908, pirmą kartą oficialiai buvo švenčiama Motinos diena. Vyko pamaldos. Dukra rankose laikė mėgstamiausias motinos gėles, baltus gvazdikus. Po šio įvykio, dukra parašė šimtus laiškų prašydama švęsti Motinos dieną šalyje. 1914 metais dukros sunkus triūsas atnešė vaisus. JAV prezidentas V. Vilsonas išleido dekretą, kuriame antras gegužės sekmadienis buvo paskelbtas nacionaline Motinos diena. Ši šventė tapo populiari ir kitose šalyse.
Atgal
