Įvykiai
04 02. Republikinei Panevėžio ligoninei 90
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Respublikinės Panevėžio ligoninės vyr. gydytojo ukrainiečio, jau 40 metų gyvenančio Lietuvoje, Ivano Dorošo iniciatyva ir pastangomis 2013 m. lapkričio 18 d. Likėnuose organizuota prasminga „Vilties angelo“ šventė – atnaujintos biuvetės, pavadintos „Vilties angelu“ šventinimas r atidarymas. Biuvetė – statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Mineralinis vanduo išgaunamas iš daugiau nei pusės kilometro gręžinio. O didesnės koncentracijos mineralinis vanduo, naudojamas vonių procedūroms, imamas iš kilometro gylyje esančio sluoksnio. Dera priminti, kad 2010 m. birželio 1d. Likėnų ligoninė buvo prijungta prie Panevėžio ligoninės ir tapo Panevėžio ligoninės filialu Likėnų reabilitacine ligonine.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas Skapiškio (Kupiškio r.) bibliotekoje prie parodos stendų Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Po itin gražaus renginio Likėnuose: parodų atidarymo, pranešimo, apžvelgiančio Likėnų istoriją, vyr. gydytojo I. Dorošo kalbos, gausių sveikinimų, svečius džiugino Jonavos liaudiškos muzikos ansamblį „Jonė“. Įdomus pastebėjimas: šį ansamblį įkūrė lyrinės sielos asmenybė – I. Dorošas, išmokė dainuoti ukrainietiškų dainų. Beje, ir pats gydytojas pats groja įvairiomis lūpinėmis armonikėlėmis. Dera priminti, kad ansamblis „Jonė“kovo 15 ir kovo 21 dienomis „Duokim garo“konkurse tapo nugalėtojais. Pastarajame konkurse, vienas iš „Jonės“vadovų Respublikinės Panevėžio ligoninės vyr. gydytojas I. Dorošas tarė gražių padėkos žodžių lietuviams už dėmesį, rūpestį bei pagalbą Ukrainai.
Po poros mėnesių – sausio 24 d. – Respublikinė Panevėžio ligoninė J. Miltinio teatre iškilmingai paminėjo savo 90-ąjį jubiliejų.
Iš Panevėžio Respublikinės ligoninės istorijos
Panevėžio miesto medicinos istoriją nuo seniausių rašytinių šaltinių iki šių dienų apžvelgė gydytoja, buvusi ligoninės Naujagimių skyriaus vedėja, Liudvika Knizikevičienė. Ji, remdamasi gausiais archyvais, parašė knygą apie Panevėžio mediciną nuo jos užuomazgų iki 1990 metų (Panevėžio medicinos istorija. Panevėžys, 2010. 256 p.). Savo pasakojimą medikė mokslininkė iliustravo vaizdais.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas prie Skapiškio Igno Vaitoškos ambulatorijos su Sandra Narkevičienė – ligoninės teisininke
1823 m. Upytėje (dabar Panevėžio r.) buvo atidaryta Upytės apskrities ligoninė, kurioje dirbo tik 4 medikai. 1843 m., įkūrus Kauno guberniją, minėta ligoninė tapo nebe Upytės apskrities, o Panevėžio apskrities ligonine. Šiandieną Panevėžio ligoninėje dirba beveik 2000 darbuotojų, gydosi apie 45 tūkst. žmonių (per metus). Pranešėja L. Knizikevičienė minėjo ir 1918–1941 bei 1950–1960 m. Panevėžyje gyvenusį ir dirbusį gydytoją, literatą Antaną Didžiulį (1883 02 07–1960 03 11), kitus medikus.
Pirmoji ligoninė Panevėžyje buvo įsteigta apie 1840 metus. Ji buvo įsikūrusi centre, dabartinėje A. Smetonos gatvėje.
1918 m. pabaigoje į Panevėžio apskrities ligoninę iš Krokuvos atvyko būsimasis profesorius, gydytojas Pranas Mažylis (1885 01 24–1966 02 28). Jam talkino dar nebaigęs medicinos studijų būsimasis chirurgas, akademikas Vladas Kuzma (1892 10 15–1942 06 08).
1923 m. apskrities ligoninė persikėlė į buvusį dvarą – dabartinę teritoriją ir gruodžio 16 d. naujoji ligoninė buvo iškilmingai atidaryta – tuo metu ligoninėje buvo 80 lovų. O pastatytame mediniame pastate įrengta operacinė, chirurginis ir ginekologinis skyriai.
1957 m. Panevėžio ligoninei suteiktas respublikinės ligoninės statusas.
Ligoninės veiklos plėtrai galimybes sudarė pastatyti 120 lovų gimdymo namai (1963), Kraujo perpylimo stotis (1965), chirurgijos, patologijos skyriai (1970). Nuo 1971 m. pradėti eksploatuoti nauji virtuvės, ūkio dalies pastatai, požeminiai tuneliai.1972 m. pastatyta vaikų poliklinika per parą jau galėjo priimti 500 pacientų. 1977 m. atidarytas 200 lovų vaikų ligų ir chirurgijos penkių aukštų korpusas.
Po „Jonės“ ansamblio koncerto Skapiškyje laukiant įrašo Padėkų knygoje. Padėka rašo Nepaprastasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai Valerij Žovtenko, šalia stovi ambasadoriaus patarėja Zoja Oleijnyk, toliau – sodybos šeimininkė dr. Aldona Vasiliauskienė ir gydytojas Ivanas Dorošas su nacionaline ukrainietiška apranga
Nuo 1998 m. ligoninė atlieka Panevėžio ir regioninės ligoninės funkcijas (konsultuoja ligonius iš Panevėžio apskrities Biržų, Pasvalio, Kupiškio ir Rokiškio rajonų, taip pat iš Utenos bei Šiaulių apskričių). Šiuo metu ligoninė turi 1000 lovų.
Respublikinės Panevėžio ligoninės generalinis direktorius ukrainietis Ivanas Dorošas
Chirurgas, traumatologas, ortopedas Ivanas Dorošas 2013 –aisias laimėjo Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtus konkursus eiti direktoriaus pareigas ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, ir Utenos ligoninėje. Pasirinko Panevėžį – 2013 m. liepos 1 d. ministerijoje patvirtintas Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi, tą patį mėnesį atvyko vadovauti šiai ligoninei. Jis pakeitė iki tol 34 metus vadovavusį Česlovą Gutauską. Ivanas Dorošas 27-erius metus dirbo Jonavos ligoninėje ir daugiau negu dešimtmetį jai vadovavo.
I. Dorošas turi planų išplėsti ligoninės paslaugų spektrą, gerinti jų kokybę ir siekti, kad įstaiga gautų universitetinės ligoninės statusą. Jo vizija – pavyzdinė ligoninė, į kurią važiuotų gydytis ir Vilniaus, ir Klaipėdos gyventojai. „Aš siekiu sutelkti kolektyvą produktyviam darbui. Noriu, kad pacientai neišeitų iš ligoninės nusivylę, neišsineštų nuoskaudų. Suprantama, medicina - tokia sritis, kurioje negali visiškai eliminuoti nesėkmės, klaidos galimybės. Mano tikslas šią riziką sumažinti iki minimumo“, – yra kalbėjęs Panevėžio ligoninės direktorius.
Jau po 100 dienų vadovaujančio darbo Panevėžyje, I. Dorošo pastangomis, finansiškai ir moraliai paremiant ministerijai, kitoms vyriausybinėms institucijoms, lapkričio 18 d. Likėnuose, kaip jau minėta, buvo atidaryta dešimtmetį neveikusi Biuvetė, pavadinta „Vilties angelas“ – tai pirmas žingsnis dar ilgame I. Dorošo užsibrėžtame kelyje, siekiant sugrąžinti Likėnų kurortui buvusį prestižą.
Artimiausiu savo darbu vyr. gydytojas Ivanas Dorošas laiko būtinybę ligoninėje įrengti koplyčią.
Gydytojas pilnas ir kitokių idėjų, kuriomis siekia užkrėsti kitus. Tarkim, sausio mėnesį Respublikinės Panevėžio ligoninės žygeiviai, vadovaujami žygio iniciatoriaus, ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo, dalyvavo naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių keliais“. Žygio maršrutas driekėsi nuo Kretingos iki Klaipėdos. Žygį organizavo Lietuvos Kariuomenės kūrėjų Savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyrius kartu su Lietuvos Kariuomenės Klaipėdos apskrities jūrų šaulių 3-ąja rinktine. Žygio dalyviams nakties metu teko įveikti 25,6 kilometrų atstumą, atkartojant 1923 metų Klaipėdos sukilėlių judėjimo maršrutus ir laiką.
I. Dorošas – lyrinės sielos asmenybė: jau rašyta, apie jo veiklą Jonavoje įkuriant liaudiškos muzikos ansamblį „Jonė“.Tad neatsitiktinai Respublikinės Panevėžio ligoninės 90-mečio minėjimą vyr. gydytojas Ivanas Dorošas pradėjo poezijos posmais, teikdamas toną šiltam ir nuoširdžiam jubiliejinio renginio dalyvių bendravimui.
I. Dorošas džiaugdamasis ligoninės išaugimu, akcentavo čia pasiaukojamai dirbusių talentingų vadovų (Petro Mažylio, Antano Didžiulio, Česlovo Gutausko) ir darnaus kolektyvo atliktą darbą. Linkėjo ir ateityje šiam darniam kolektyvui ir ateityje nuveikti prasmingus darbus, skleidžiant gerumą. „Nuo kiekvienos gražios minties keičiasi ir supanti aplinka – ji tampa šiltesnė“,– sakė I. Dorošas.
Jubiliejinės šventės dalyviams koncertavo Panevėžio muzikinio teatro simfoninis orkestras. Jo įkūrėjas ir vadovas Vidmantas Kapučinskas jau 20 m. koncertuoja su orkestru – aplankė daugelį pasaulio šalių, dalyvavo įvairiuose kamerinės bei pastoralinės muzikos festivaliuose Lietuvoje, o ypač Panevėžyje. Koncerte solo partijas koncerte atliko Ramūnas Urbietis ir Laima Česlauskaitė.
Būtina pažymėti, kad sausio 24 d. organizuotas renginys – tai jau antras iškilmingas ligoninės 90-mečio minėjimas. Pirmasis vyko gruodžio mėnesį ir buvo skirtas darbuotojams. Tada šventės metu ligoninės vadovo I. Dorošo įsakymu padėkos raštais ir priedais buvo apdovanota 300 labiausiai pasižymėjusių ligoninės darbuotojų.
Jubiliejiniai sveikinimai
Į jubiliejinį renginį Panevėžio Juozo Miltinio (1907 09 03–1994 07 13) teatre atvyko ir sveikinimo žodį tarė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, jo patarėjas Antanas Vinkus, Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, Seimo nariai Rasa Juknevičienė, Antanas Matulas, buvęs Seimo narys Julius Dautartas, Vyriausybės atstovė Panevėžio regionui Rasa Šošič, Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Biržų rajono merė Irutė Varzienė.
Sveikino verslo žmonės, politikai, įvairių organizacijų atstovai, pavieniai asmenys.Tarp daugiau nei 300 svečių buvo Santariškių, Kauno klinikų vadovai, didžios daugumos Lietuvos gydymo įstaigų vadovai ar įstaigų atstovai.
Renginio pirmos dalies sveikinimus apibendrino JE Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius,sveikindamas medikus Respublikinės Panevėžio ligoninės 90-mečio minėjime, pažymėjo, jog ši gydymo įstaiga – aukščiausio lygio medicinos centras, greičiausiai pasiekiamas šiaurės rytų regiono gyventojams, ir kartu – medicinos šviesuomenės, inteligentijos židinys.Pasidžiaugė, kad Panevėžio ligoninė viena pirmųjų atsiliepė į naują iniciatyvą ir pernai lapkričio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl Intervencinės kardiologijos plėtros Vilniaus ir Panevėžio regionuose.
Kaip pažymėjo Vyriausybės vadovas, praėjusių metų pabaigoje pradėta sveikatos priežiūros pertvarka, kurios pagrindinis tikslas – kokybiškos, laiku suteiktos ir prieinamos paslaugos.
„Šį uždavinį mums kelia Lietuvos žmonės, kuriems kartais tenka ilgose eilėse laukti, kol pateks pas šeimos gydytoją, o pas reikalingą specialistą šis laukimas užtrunka mėnesiais ir savaitėmis. To neturi būti. Todėl reikia trumpinti prailgusias kalbas apie tai, ką reikia daryti ar darysim, ir nedelsiant priimti reikalingus sprendimus“, – sakė A. Butkevičius.
„Sveikinu visus su gražiu, prie šimtmečio priartėjusiu Panevėžio ligoninės jubiliejumi. Švęsdama savo devintąjį dešimtmetį Panevėžio ligoninė gali pasigirti atliktų reikalingų pertvarkų ir investicijų nauda. Moderniomis operacinėmis, įdiegtomis naujomis gydymo ir diagnostinėmis priemonėmis, mokslo naujovėmis, kurios medicinai suteikia didesnių galių kovoti su ligomis. Sėkmingai dalyvaudama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos įgyvendinime, ligoninė įgyja daugiau patirties ir žinių efektyvesniam ligonių gydymui“, – kalbėjo premjeras.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Ryšių su visuomene atstovas – poetas Vytautas Riaubiškis su ligoninės darbuotojomis Likėnuose prie paminklo parko kūrėjui Juozui Narušiui
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitissveikinimą pradėjo posmu apie rankų švelnumą, kuris nuo širdies ir nuo veido tirpdo ... ledus. Ministras sakė, kad švelnios medikų rankos sukuria tai, ko niekas negali atimti, kalbėjo apie baltų chalatų muziką ir architektūrą, džiaugėsi, kad vyr. gydytojo bei kitų kalbose neišgirdo žodžio „paslauga“, kad ši ligoninė neša didžiulį dvasinį krūvį. Ministras V. P. Andriukaitis akcentavo, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė tapo aukščiausio lygio medicinos centru, kuris greičiausiai pasiekiamas šiaurės rytų regiono gyventojams. „Moderni ir investicijomis išblizginta devyniasdešimtmetė“,– šmaikštavo ministras V. P. Andriukaitis, pabrėždamas, kad kalbant apie sveikatos sistemos reformas ši, dabar I. Dorošo vadovaujama gydymo įstaiga, yra klasterių pirmūnė.
„Mano vizijoje Panevėžio ligoninė turi tapti didžiuliu centru, - sakė ministras. - Plėsime rezidentūrą, o jauni specialistai čia tikrai norės likti. Ligoninei ir šiandien nieko netrūksta, nors švenčia garbingą jubiliejų, tačiau yra moderni, kur kiekvienas medikas gali tobulėti. Tai, mano nuomone, yra labai svarbu. Juk čia ir šiandien gydomos tiek onkologinės ligos, tiek infarktai, tiek ir insultai bei daugelis kitų sudėtingų ligų, o svarbiausia, kad čia švelnios medikų rankos kiekvieną pacientą apglėbia ypatinga šiluma“. VIsiems jauniems specialistams, besirenkantiems darbo vietą, ministras rekomendavo nepamiršti Panevėžio.
Ministras pirmininkas ir sveikatos apsaugos ministras įteikė padėkas nusipelniusiems medikams.
Kiti sveikinimai
Seimo sveikatos reikalų komiteto vardu sveikinęs Seimo narys Antanas Matulas džiaugėsi, kad šioje gydymo įstaigoje, kadaise gydytojo karjerą pradėjo ir jis, o šiandien čia dirba jo artimieji. A. Matulas dėkojo pačios atsakingiausios profesijos atstovams už jų kasdienį, pasiaukojantį darbą. Panevėžio medicinos istorijos tyrinėtojai, daktarei Liudvikai Knizikevičienei įteikė simbolinį atminimo medalį.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas (kairėje) su šventės dalyviais J. Miltinio teatro foje prie parodos
Sentimentalių prisiminimų apie savo atėjimą į šį pasaulį papasakojo Seimo narė Rasa Juknevičienė. Pirmasis į rankas būsimą politikę paėmė Panevėžio ligoninėje tuokart dirbęs gydytojas Vladas Dalinda. Šiandien šis daktaras yra minimas tarp iškiliausių Panevėžio medikų.
Renginyje dalyvavęs buvęs Seimo narys, režisierius Julius Dautartas juokavo, kad iš meilės daktarams įsitaisęs ligą, tačiau apsuptas jį globojančių medikų jaučiasi gerai, todėl savo gydytojus visuomet prisimena su nuoširdžiu dėkingumu.
Vyskupas Lionginas Virbalas SJ
Į sceną pakviestas Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ taip pat liudijo tai, kad Panevėžio ligoninė yra viena stipriausių gydymo įstaigų Lietuvoje. Biržuose gimęs ir augęs dvasininkas prisiminė, kaip susirgus kokiam nors žmogui, biržiečiai sakydavo, jei išvežė „Panvėžin“, suprask – ligoninėn, vadinasi – ligonis sunkus.
Vysk. L. Virbalas SJ sakė, kad ligoninės kolektyve visi – nuo aukščiausio rango iki mažiausio – labai svarbūs. Džiaugėsi, kad gera, kai kunigai ir medikai dirba kartu, o ne vienas paskui kitą. Jei žmogus paguldomas į ligoninę – yra vilties. Vyskupas linkėjo įgyvendinti sergančiųjų viltis. „Tegul Dievas laimina jūsų ir visų čia esančių rankas, akis, ausis. O ypač širdį – saugoti kiekvieną gyvybę“, - linkėjo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ.
Prie jubiliejinio torto...
Visi - sveikinusieji ir linkėjusieji, dalyvavusieji ir negalėję atvykti, bet atsiuntę sveikinimus - buvo nuoširdūs, originalūs, puikiai nusiteikę, negailėjo gražių žodžių, prasmingų palinkėjimų ir dovanų – ypač daug padovanota įvairaus dydžio angelų. Jų, be kita ko, daug gauta ir Biuvetės atidarymo šventėje Likėnuose – gal ten bus rengiamas naujas Angelų muziejus: tam yra gražus pavyzdys – Angelų muziejus Anykščiuose.
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas nuoširdžiai visiems dėkojo už dalyvavimą kolektyvo šventėje, už sveikinimus ir palinkėjimus, kurie suteikia ne tik stiprybės, pasitikėjimo, bet ir įpareigoja. Pasibaigus iškilmingajai daliai, šventės dalyviai neskubėjo skirstytis - direktoriaus pakviesti dalyvavo šventiniame furšete, maloniai bendravo, klausėsi nuotaikingos muzikos.
Atgal
