Įvykiai
03 24. 90 metų – tik darbų tąsa
Alfonsas Kairys
Važiuojant iš Šalčininkų Dieveniškių link 19-me kilometre Jus pasitinka didelis akmuo, sukate į kairę ir devynių riedulių kairėje ir vieno dešinėje kelio pusėje lydimi, pamatote Poškonių pagrindinę mokyklą, statytą 1990 metais.
Poškonių kaimas pirmą kartą paminėtas 1713 m. LDK aktuose. Juose greta 5 sodybų šeimininkų pavardžių aptinkame ir pavardę Poškonis (Paškanec). Kaimas valdytas J. M. Žemlos, Čechavičių, grafų Umiastovskių...
Šiandien lietuvių mokymo kalba mokykla, įkurta 1923 m., kaip reta kita Lietuvoje, švenčia savo 90 – metį.
Į iškilmes atvyko : buv. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įgaliotinis Šalčininkų rajone Arūnas Eigirdas (antras iš kairės), Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas (pirmas iš dešinės)
Koridoriuje pasitinka tautiniais drabužiais pasipuošę mokiniai ir mokytojai. Jie sulaukė garbingų svečių iš Vilniaus: Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjo Jono Vasiliausko, vyriausiojo specialisto Vidmanto Vansavičiaus, buvusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įgaliotinio Šalčininkų rajone Arūno Eigirdo, LR Seimo nario Algirdo Patacko patarėjos Nijolės Balčiūnienės, Šalčininkų rajono mero pavaduotojo Andžej Andruškevič, Švietimo skyriaus vedėjos Reginos Markevič, vyriausiosios specialistės Reginos Kazarevskajos, niekada šios mokyklos neužmirštančios „Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus delegacijos, lydimos jos pirmininko Alfonso Petrukevičiaus, gretimų mokyklų direktorių, buvusių mokyklos direktorių: Birutės Dombraitės - Usonienės, Gražinos ir Vidmanto Žilių, buvusių mokytojų, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkės Danguolės Sabienės, Poškonių seniūno Rimanto Stočkaus, Gintaro Žagūnio pasienio užkardos vado Žydrūno Vaikaso, Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo Šaulių 10 - osios rinktinės vado Eimanto Tamulyno, Dieveniškių istorinio regioninio parko direktoriaus Roberto Jomanto, mokinių tėvelių ir daugelio kitų, vos į mokyklos salę tilpusiųjų.
Poškonių pagrindinės mokyklos mokinių ansamblis
Visų sugiedotas Lietuvos Valstybės himnas bei mokyklos himnas („Mokykla – žalios rūtos prie tako,/ Jurginais ir gvazdikais gėriuos./ Mokykla, tu lyg gulbė baltoji,/ Poškonių pušynėliuos žaliuos“.) atvėrė kelią iškilmėms – Poškonių pagrindinės mokyklos 90 - mečiui. Kaip ir dera, visus sveikino 15 metų šios ugdymo įstaigos direktorė, daugelio apdovanojimų laureatė Birutė Žybortienė, sakydama ir lyg klausdama: „(...) Kas tie 90 metų: ar tai atliktų darbų pabaiga, o gal tai naujų darbų pradžia? (...) Pagrindinės mokyklos mokytojai ir toliau kantriai, išmaniai mokys vaikus skiemenuoti, skaityti ir tarti mums visiems tokį brangų bei svarbų žodį LIE-TU-VA. Mokys mylėti Lietuvą“.
Mokyklos istorijos puslapius nuo jos įkūrimo iki šių metų sklaidė vedantieji, šios mokyklos mokiniai. Jų žodžius lydėjo mokyklos ansamblio atliekamos dainos ir šokiai. Nuskambėjo buvusiųjų mokyklos vadovų vardai, tylos minute pagerbti Anapilin išėjusieji mokytojai ir mokiniai. Laukta, bet nesulaukta, šio krašto šviesulio Dieveniškių parapijos klebono Dominyko Valančiausko.
Na, o kokios iškilmės be sveikinimų: visus juos galima būtų apibendrinti Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos žodžiais: „Nuoširdžiai sveikiname su gražia švente – mokyklos įkūrimo Jubiliejumi. (...) Daug dešimtmečių Jūs garsinote savo kraštą, ugdėte jaunus žmones, skiepydami jiems darbštumą, meninius polėkius, meilę savajai žemei, daugybė mokytojų kūrė šilumą ir grožį, tūkstančiai mokinių siekė profesionalumo. (...). Nuoširdžiai linkime, kad mokykla ir toliau liktų estetikos, kultūros, tradicijų, lietuvybės centru, o Jūsų darbštus bei talentingas kolektyvas įkvėptų mokinius nuolat siekti aukštų tikslų, įsisąmoninti visuomeninę pareigą, mylėti savo namus, tėviškę, Lietuvą“. Linkėta, kad mokykla klestėtų ir mokinių skaičiumi: jos šimtmetį švenčiant kad bent tūkstantis jų būtų! Ne vieną sveikinimą lydėjo ir padėkos raštai. Šventėje dalyvavęs Šalčininkų rajono mero pavaduotojas Andžej Andruškevič įteikė ir savivaldybės premiją – 1000 Lt mokyklos reikmėms.
Gėlių ir dovanų jūroje paskendę jubiliatai pakvietė visus karštos arbatos ir kavos bei neformalaus pokalbio.
Šalčininkų r. mero pavaduotojas Andžej Andruškevič ir mokyklo sdirektorė Birutė Žybortienė
Graži, turininga šventė baigėsi, primindama ateities darbus, palydėta visų atlikta daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ bei tautodailininkės Janinos Pačinskienės, direktorės motinos, svečiams įteiktais suvenyrais.
Išeidamas pasąmonėj linki, kad su šia mokykla bendraujančiųjų gretos augtų ne aritmetine, o geometrine progresija, kad taip pat didėtų mokinių skaičius, ir kad jauni tėvai suprastų, jog reikia gausesnių šeimų, kurių atžalų vieta būtų šioje ugdymo įstaigoje.
Ir prierašas: Jei norėtum apsilankyti Poškonyse, visada tave pasitiks malonios šios mokyklos direktorės Birutės Žybortienės akys, mokytojai, vaikai. Na, o prieš vykdamas į šį kampelį, gali pasivartyti Zdzislavo Palevičiaus sudarytą fotoalbumą „Šalčininkų kraštas = Ziemia Solecznicka“. Apie Poškonių pilkapius pasakoja leidinys „Atėję iš praeities...: Dieveniškių istorinis regioninis parkas“, Stanislovo Buchavecko knyga „Šalčios žemė“, Broniaus Kviklio - „Mūsų Lietuva“ (1 t.) , istorikų Jovitos Niūniavaitės - Lesienės ir Antano Lesio straipsniai. Poškonių kaimo architektūrą atskleidžia knyga „Dieveniškių apylinkių medinė architektūra“, „Kultūros paminklų enciklopedija“, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ XVIII tomas.
Atgal
