Lietuvoje spalio 28-osios naktį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę viena valanda atgal.

Trečiadienį 11 val. 52 min. šalies gyventojai girdės ne tik sirenų gausmą, bet ir gaus pranešimus į savo mobiliuosius telefonus apie gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą. Taip Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pradės gyventojų perspėjimo sistemos patikrinimą.

Mindaugo vardas iš amžių glūdumos pasirodo 1219 m. Lietuvos kunigaikščių gretoje sudarant taikos sutartį su Volyne. Tai teikia garbę, kuri Mindaugo vardą lydi visais amžiais. Lietuvos muziejų metai primena, jog iš viso to ką paveldėjome svarbu tai, ką supratome – karaliaus Mindaugo vardas atveria auksinius tautos istorijos puslapius. Karaliaus Mindaugo vardas XIX a. pradžioje prabilo nuo legendinio pasakojimo apie Dionizo Poškos pastatyto Didžiojo Baublio, jog tas ąžuolas miškų  karalius buvo išaugęs iš kunigaikščio Ringaudo kuokos, kuri buvo įsmeigta į žemę medžioklėje nukovus galingą taurą ir išgelbėjus į pavojų patekusio sūnaus Mindaugo gyvybę. Didžio vardo garbei poetas Simonas Stanevičius sueiliavo: „Sveiks, Ringaude, mūsų tėve! / Sveiks, Mindauge, karaliūnai! / Garbę jūsų skelbdink, Dieve, / Kuri linksmin mumis nūnai“.

…Lietuvos kunigaikštis Algirdas, matydamas,  kad momentas (1362 m.) tinkamas nukariavimams,  tęsė savo nesustabdomą karinę kampaniją Pietų Rusioje. Tų pačių metų rudenį perkėlė savo kariuomenę į dešinįjį (vakarinį) Dniepro krantą, kur plytėjo totorių valdomos Podolės žemės, padalintos į tris ulusus. Algirdo  vedama kariuomenė patraukė į svarbų šios srities centrą, vadinamą Mėlynaisiais Vandenimis. Miestas stovėjo prie tuo pačiu vardu vadinamos upės (dabar – Siniucha) – Pietų Bugo intako. Čia Algirdą pasitiko visos Podolės totorių pajėgos, vadovaujamos net trijų kunigaikščių (bekų) – Kočiubėjaus (Chadžibėjaus), Kutlubugos ir Dmitrijaus.

Praėjusį  penktadienį Simno gimnazija šventė 230 metų jubiliejų.  Į dangų pakilo 230 balionų. Gimnazijos kieme direktorius Evaldas Jakubavičius, vienas iš šventės iniciatorių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, 10 laidos abiturientas Arvydas Šeškevičius ir Alytaus rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gediminas Krasauskas pasodino ąžuoliuką. Buvę mokiniai, mokytojai prisiminimai dalijosi gimnazijoje, o Simno kultūros centre klausėsi koncerto simboliniu pavadinimu „Laiko laiptai".

Nuo pat pirmadienio ryto Kaune minima Pagyvenusių žmonių diena. Tas paminėjimas vėliau tęsis visą spalį - Pagyvenusių žmonių mėnesį - vyksiančiais renginiais. Pirmas jų - Dainavos poliklinikoje pirmadienį organizuota akcija „Sveikesnei širdžiai - kasdien po obuolį". Čia obuoliai dalijami drauge su informacine medžiaga apie širdies ligų prevenciją. Akcijos metu visiems norintiems matuojamas kraujospūdis.

Sunkiais caro okupacijos laikais XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Lietuvoje subrendo nemaža katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio veikėjų. Jie tapo svarbia atrama atgaunant lietuviškąjį žodį, tvirtybės simboliui, skelbiant Lietuvos nepriklausomą valstybę ir ją įtvirtinant. Vienas tokių unikalių asmenų – preletas Mykolas Krupavičius (1885 10 01–1914 06 13–1970 12 04). Jo idėjos ne tik nepraradusios aktualumo – jos kaip niekad svarbios šiandieną, prelatao mintys ir atlikti darbai ne tik įprasmina M. Krupavičiaus vardą, bet ragina kiekvieną kuo skubiau imtis darbų, taisyti esamą padėtį, kelti dvasingumą.

Vengrija apdovanojo profesorių, Europos Parlamento narį Vytautą Landsbergį už aktyvų dalyvavimą kuriant vieningą Europą.