Istorijos akcentai
05 05. Istorijos akcentai
Lietuvos istorija mena
1892 m. gimė pulkininkas Jonas Variakojis, krašto apsaugos ministras 1929-1930 m.
1912 m. Peterburge išėjo pirmasis legalus bolševikų dienraščio "Pravda" numeris. Netrukus jis pradėjo eiti ir Lietuvoje.
1921 m. Meksika pripažino Lietuvą de jure.
1940 m. Telšiuose atidaryta pirmoji Lietuvoje filatelijos paroda.
1990 m. atkurta Lietuvos šaulių sąjunga.
1992 m. Lietuvos filatelininkų sąjunga tapo nuolatine Tarptautinės filatelininkų sąjungos nare.
2005 m. kelionę po visą Lietuvą iš sostinės geležinkelio stoties pradėjo vagonas - galerija su žinomų šalies grafikų darbais, įtrauktais į tarptautinį Baltijos šalių meno projektą "Rytoj yra dabar. Grafika".
2006 m. Lietuvoje su oficialiu vizitu apsilankė Japonijos užsienio reikalų ministras Taras Asas (Taro Aso). Tai buvo pirmasis šios šalies aukšto rango pareigūno apsilankymas Lietuvoje nuo diplomatinių santykių tarp abiejų valstybių atkūrimo 1991 m. spalio 10 d.
2006 m. Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didžiuoju kryžiumi apdovanojo šalyje viešintį Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentą Žaką Rogą (Jacques Roge).
2012 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis "Žuvėdra" Vienoje (Austrija) vykusiame Europos Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionate iškovojo aukso medalius. Klaipėdiečiai Europos čempionato nugalėtojais tapo aštuntąjį kartą.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1705 m. mirė Šventosios Romos imperijos imperatorius Leopoldas I, valdęs beveik 50 metų - nuo 1658-ųjų iki savo mirties.
1760 m. už tarno nužudymą Londone pakartas grafas Ferersas (Ferrers) - jis tapo paskutiniu Didžiosios Britanijos peru, kuriam įvykdyta mirties bausmė.
1813 m. gimė danų teologas, religijos filosofas ir egzistencializmo pradininkas Siorenas Kyrkegoras (Soren Kierkegaard).
1818 m. gimė šiuolaikinio socializmo ir komunizmo teoretikas Karlas Marksas (Karl Marx). Kartu su Frydrichu Engelsu (Friedrich Engels) jis 1848 metais parašė Komunistų manifestą.
1821 m. šv. Elenos saloje britų nelaisvėje mirė Prancūzijos imperatorius ir Europos nukariautojas Napoleonas Bonapartas (Napoleon Bonaparte).
1846 m. Lenkijoje gimė knygos "Quo Vadis?" autorius ir 1905 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Henrikas Senkevičius (Henryk Sienkiewicz).
1860 m. Džiuzepė Garibaldis (Giuseppe Garibaldi) su savo armija iš Genujos patraukė į karo žygį prieš Siciliją ir Neapolį.
1877 m. gimė Georgijus Sedovas, rusų jūrininkas, Arkties tyrinėtojas.
1916 m. gimė septintasis Indijos prezidentas, vadovavęs 1982-1987 metais, Gianis Zailas Singhas (Giani Zail Singh).
1955 m. Vokietijos Federacinė Respublika atgavo po Antrojo pasaulinio karo prarastą suverenumą bei įstojo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO).
1967 m. iš Kalifornijos paleistas pirmasis Didžiosios Britanijos dirbtinis Žemės palydovas "Ariel III".
1980 m. Didžiosios Britanijos elitinės pajėgos Londone šturmavo Irano ambasadą ir nukovė keturis iš penkių ginkluotų ekstremistų, užgrobusių pastatą ir paėmusių įkaitų.
1996 m. Ispanijos karalius Chuanas Karlas (Juan Carlos) ministru pirmininku prisaikdino konservatorių lyderį Chosė Mariją Asnarą (Jose Maria Aznar). Prieš tai Ispaniją 13 metų valdė socialistai.
1999 m. Indonezija ir Portugalija pasirašė susitarimą, kuris atvėrė kelią Rytų Timoro nepriklausomybei. Gegužės 7-ąją susitarimui pritarė JT Saugumo Taryba.
2000 m. Turkijos prezidentu išrinktas reformatoriškų pažiūrų teisėjas Ahmetas Nedždetas Sezeras (Ahmet Necdet Sezer).
2002 m. po dešimties dienų kosmose į Žemę sugrįžo antrasis kosmoso turistas - 24 mln. JAV dolerių už šią kelionę sumokėjęs verslininkas Markas Šatlvortas (Mark Shuttleworth) iš Pietų Afrikos.
2002 m. sutriuškinęs kraštutinių dešiniųjų lyderį Žaną Mari Le Peną (Jean-Marie Le Pen) ir iškovojęs 82 proc. balsų Prancūzijos prezidentu antrajai kadencijai perrinktas konservatorius Žakas Širakas (Jacques Chirac).
2003 m. Pietų Afrikos Respublikoje mirė garsus kovotojas su apartheido režimu Volteris Sisulu (Walter Sisulu), ilgametis Nelsono Mandelos (Nelson Mandela) draugas ir globėjas.
2004 m. Pablo Pikaso (Pablo Picasso) kūrinys "Garcon a la Pipe" ("Berniukas su pypke") Niujorke buvo parduotas už 104 mln. 168 tūkst. JAV dolerių (85,7 mln. eurų). Tai pirmas kartas, kai tapybos kūrinys "įveikė" 100 mln. dolerių kartelę. 1905 metais P. Pikaso nutapytas paveikslas yra brangiausias paveikslas pasaulyje.
2007 m. mirė amerikiečių fizikas Teodoras Haroldas Meimanas (Theodore Harold Maiman). Jis pagamino pirmąjį veikiantį lazerį.
2012 m. Japonija sustabdė savo paskutinį branduolinį reaktorių ir šalis pirmą kartą nuo 1970 metų liko be branduolinės energijos.
