Istorijos akcentai
07 01. Istorijos akcentai
Lietuvos istorijos akcentai
1569 m. Lietuvos ir Lenkijos bajorai Liubline pasirašė Unijos aktą, kuriuo susivienijo į Lietuvos ir Lenkijos valstybę su vienu renkamu valdovu, Seimu, bendra užsienio politika.
1812 m. Napoleonas įsteigė prancūzų kontroliuojamą Lietuvos laikinosios vyriausybės komisiją, kuri atliko Lietuvos administravimo funkcijas.
1940 m. Lietuvoje uždarytos visos politinės, kultūrinės bei visuomeninės organizacijos, veikusios iki sovietinės okupacijos.
1959 m. įkurtas Lietuvos botanikos institutas.
1999 m. Lietuvoje viešėjo Graikijos prezidentas Konstantinas Stefanopulas (Constantinos Stephanopoulos).
2002 m. įkurta visuomeninė organizacija, pavadinta kunigo, poeto Ričardo Mikutavičiaus eilėraščio "Kad Lietuva neišsivaikščiotų", vardu. Šios organizacijos tikslas - saugoti R. Mikutavičiaus palikimą, skleisti jo idėjas.
2004 m. Lenkijos sostinėje Varšuvoje atidarytas Lietuvos turizmo informacijos centras. Anksčiau tokie centrai įsteigti Helsinkyje, Berlyne ir Maskvoje.
2007 m. sulaukęs 37-erių mirė populiarus dainininkas Rolandas Janavičius.
2009 m. Lenkijos mieste Liubline unijos 440 metinių minėjimo renginiuose dalyvaujantis Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto suteiktą filosofijos garbės daktaro vardą ir šį vardą liudijančias regalijas.
2010 m. eidamas 77-uosius metus po sunkios ligos mirė žinomas lietuvių kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas Rimvydas Žigaitis.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1097 m. kryžiuočiai per pirmąjį Kryžiaus žygį sumušė turkus prie Dorileumo.
1534 m. gimė Frederikas II, Danijos ir Norvegijos karalius (1559-1588); nuo pat savo valdymo pradžios jis įsivėlė į Septynerių metų karą su Švedija.
1543 m. Anglija ir Škotija pasirašė Grinvičo taikos sutartį, kuri leido princui Eduardui Tiudorui (Edward Tudor) vesti Škotijos karalienę Mariją.
1860 m. mirė gumos vulkanizavimo proceso išradėjas Čarlzas Gudjeras (Charles Goodyear).
1867 m. Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija pasirašė Šiaurės Amerikos aktą - Kanada tapo dvikalbe Britų imperijos dominija. Ši diena yra Kanados nacionalinė šventė.
1872 m. gimė prancūzų aviatorius Luji Blerijo (Louis Bleriot), kuris 1909 m. pirmasis perskrido Lamanšą sunkesniu už orą skraidymo aparatu.
1896 m. mirė Harieta Byčer-Stou (Harriet Beecher Stowe), romano "Dėdės Tomo trobelė" autorė.
1907 m. įsteigtas pirmasis pasaulyje karinių oro pajėgų dalinys - tai buvo JAV armijos aeronautikos divizija.
1937 m. Didžiojoje Britanijoje pradėjo veikti pirmasis pasaulyje skubios pagalbos telefonas.
1942 m. Kryme po aštuonių mėnesių apsupties vokiečiai užėmė Sevastopolį.
1944 m. Jungtinių Tautų remiamoje Breton Vudso konferencijoje pradėta formuoti tarptautinė monetarinė pokario politika.
1946 m. virš Bikinio atolo JAV išbandė atominę bombą.
1961 m. gimė ledi Diana Spenser (Diana Spencer), vėliau ištekėjusi už princo Čarlzo (Charles) ir 1997 metais tragiškai žuvusi.
1962 m. nepriklausomomis tapo dvi Afrikos valstybės - Burundis ir Ruanda.
1974 m. mirė Argentinos prezidentas ir peronistų judėjimo įkūrėjas Chuanas Peronas (Juan Peron).
1991 m. Prahoje susirinkę Rytų Europos valstybių vadovai paskelbė Varšuvos pakto pabaigą.
1997 m. mirė JAV kino žvaigždė Robertas Mičemas (Robert Mitchum).
1999 m. Bonoje įvyko paskutinis prieš persikraustymą į Berlyną Vokietijos federalinio parlamento posėdis, per kurį buvo prisaikdintas naujasis prezidentas Johanesas Rau (Johannes Rau).
1999 m. Prancūzijos Alpėse per lyninio keltuvo katastrofą žuvo 20 žmonių.
1999 m. Škotijoje pradėjo veikti pirmasis po beveik 300 metų parlamentas.
2000 m. atidarytas ilgiausias pasaulyje lynų laikomas tiltas tarp Švedijos ir Danijos, pirmą kartą po 7 tūkst. metų tiesiogiai sujungęs Švediją su Europa.
2002 m. oficialiai pradėjo egzistuoti naujasis Tarptautinis baudžiamasis teismas, teismingas karo nusikaltimus įvykdžiusių asmenų persekiojimui.
2004 m. Irako tribunolas apkaltino Sadamą Huseiną (Saddam Hussein) bei 11 pagrindinių jo padėjėjų nusikaltimais prieš žmoniją.
2011 m. Monako princas Albertas II (Albert II) karališkuosiuose rūmuose vedė olimpinę plaukikę Šarlenę Vitstok (Charlene Wittstock).
