Istorijos akcentai
01 06. Istorija mena
Lietuvos istorija mena
1589 m. įsigaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas - paskutinysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinių dokumentų rinkinys, galiojęs iki 1840 metų, kol Lietuvoje buvo įvesti Rusijos įstatymai.
1893 m. Pilotiškėse, II Gudelių valsčiuje, gimė lietuvių rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros istorikas ir kritikas Vincas Mykolaitis-Putinas. Mirė 1967 m.
1991 m. Lazdijų muitinėje TSRS kariniai daliniai sulaikė pirmųjų lietuviškų pašto ženklų, pagamintų Leipcige, siuntą.
1992 m. Lietuvos teisinį pripažinimą paskelbė Burundžio Respublika.
2003 m. Premjeras Algirdas Brazauskas išrinktas populiariausiu metų vilniečiu, jam įteikta sidabrinė "Geležinio vilko" statulėlė.
2006 m. Lietuvos liaudies kultūros centras pirmą kartą "Aukso vainikais" už sukurtus vaizduojamojo ir taikomojo meno kūrinius vainikavo geriausius šalies liaudies meistrus.
2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Lietuva pažeidė iš šalies Prezidento posto prieš šešerius metus pašalinto Rolando Pakso teises, neleisdama jam dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Seimą. R. Paksas apkaltos tvarka iš Prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį. Pagrindas tam buvo Konstitucinio Teismo išvada, kurioje konstatuota, kad R. Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1066 m. po svainio Eduardo Išpažinėjo mirties Anglijos karaliumi karūnuotas Haroldas. Jis buvo paskutinis Anglijos karalius anglosaksas.
1099 m. Vokietijos karaliumi karūnuotas Henrikas V.
1367 m. Prancūzijoje gimė Ričardas II, kuris nuo 1377 iki 1399 metų buvo Anglijos karalius.
1540 m. Anglijos karalius Henrikas VIII vedė ketvirtą kartą.
1745 m. gimė prancūzų išradėjas Žakas Etjenas Mongolfjė (Jacques-Etienne Montgolfier), kuris kartu su broliu Žozefu Mišeliu (Joseph-Michel) pirmą kartą į orą pakilo karšto oro pripildytu balionu.
1822 m. gimė vokiečių archeologas Heinrichas Šlymanas (Heinrich Schlieman) - jis aptiko bei kasinėjo legendinius Trojos ir Mikėnų miestus.
1852 m. mirė prancūzų išradėjas Luji Brailis (Louis Braille), sukūręs aklųjų rašto sistemą.
1912 m. Naujoji Meksika tapo 47-ąja JAV valstija.
1913 m. gimė Lenkijos komunistų lyderis Edvardas Gerekas (Edward Gierek). Į valdžią jis atėjo 1970 metais po smurtinių susirėmimų su darbininkais, tačiau buvo nuverstas po dešimties metų per "Solidarumo" profsąjungos pagimdytą taikią revoliuciją.
1919 m. mirė Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt) - 26-asis JAV prezidentas, valdęs šalį nuo 1901 iki 1909 metų. Ekspansionistinę politiką vykdęs prezidentas 1912 metais nebuvo perrinktas dar vienai kadencijai.
1950 m. Didžioji Britanija oficialiai pripažino Kinijos komunistinę Vyriausybę.
1981 m. Europos Komisijos pirmininku tapo Gastonas Tornas (Gaston Thorn), kuris šiose pareigose pakeitė Rojų Dženkinsą (Roy Jenkins).
1992 m. po dvi savaites trukusių kruvinų kovų, palikdamas degantį parlamentą, į užsienį pabėgo Gruzijos prezidentas Zviadas Gamsachurdija.
1993 m., sulaukęs 54 metų amžiaus, mirė rusų baleto šokėjas Rudolfas Nurijevas. Vienam žymiausių amžiaus šokėjų 1961 metais buvo suteiktas politinis prieglobstis Prancūzijoje.
1995 m. Pietų Afrikoje mirė 68 metų lietuvių kilmės kovotojas prieš apartheidą, pirmoje demokratinėje šalies Vyriausybėje ėjęs gyvenamojo būsto statybos ministro pareigas, Džo Slovas (Joe Slovo).
1998 m., sulaukęs 82 metų amžiaus, mirė vienas žymiausių Rusijos XX amžiaus kompozitorių Georgijus Sviridovas.
2002 m. Argentinos prezidentas Eduardas Duhaldė (Eduardo Duhalde) panaikino peso susiejimą su JAV doleriu.
2004 m. Iranas sutiko visiškai atkurti diplomatinius ryšius su Egiptu, nutrūkusius prieš 25 metus, ir pervadino gatvę, kuri buvo pavadinta Egipto prezidento Anvaro Sadato (Anwar Sadat) žudiko vardu.
2005 m. Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela (Nelson Mandela) paskelbė, kad jo sūnus Makgatas (Makgatho) mirė nuo AIDS. Prezidentas taip metė iššūkį Afrikos gyventojams, kuriems kalbos apie šią mirtiną epidemiją yra tabu.
