Istorijos akcentai
08 04. Istorinių įvykių kalendorius
Lietuvos istorinių įvykių kalendorius
1873 m. Kateliškiuose, Čypėnų valsčiuje, gimė kunigas, Nepriklausomybės akto signataras, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas, Valstybės tarybos prezidiumo sekretorius (1919 m.) Alfonsas Petrulis. Mirė 1928 m.
1926 m. Šiauliuose gimė poetė ir kritikė Tatjana Rostovaitė. 1993 m. dingo be žinios.
1997 m. Vilniuje pasirašyta Lietuvos ir Suomijos vyriausybių sutartis dėl vizų režimo panaikinimo.
1998 m. Lietuva kartu su kitomis 12 Europos valstybių prisijungė prie naujojo Europos Sąjungos ginklų eksporto kodekso, kuris įpareigoja laikytis moralės normų parduodant karinę įrangą.
2003 m. 45 Alytaus kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai išlydėti į taikos palaikymo misiją Irake.
2005 m. pasirašytas Lenkijos ir Lietuvos teisingumo ministerijų memorandumas plėtoti teisinį dviejų šalių bendradarbiavimą. Šis dokumentas išskirtinis tuo, kad reglamentuoja santykius darbo bylose.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1060 m. mirė Prancūzijos karalius Henrikas I (Henry I), o sostą paveldėjo Pilypas I (Philip I).
1265 m. per II baronų karą Yvšemo mūšyje Anglijoje princo Eduardo (Edward) rojalistai sumušė Simono de Monforto (Simon de Montfort) vadovaujamus baronus.
1521 m. gimė Džambatista Kastanja (Giambattista Castagna), kuris 1590 metais buvo išrinktas popiežiumi Urbonu VII, tačiau netrukus mirė nuo maliarijos.
1578 m. mūšyje prie Alkasarkiviro žlugo portugalų mėginimas įsiveržti į Maroką. Čia savo galvas padėjo Portugalijos karalius Sebastianas, Feso valdovas Maroke bei į Feso sostą pretendavęs mauras.
1704 m. per Ispanijos įpėdinystės karą jungtinės anglų ir olandų pajėgos užėmė ispanų miestą Gibraltarą, kuris nuo tų laikų iki dabar tebėra Didžiosios Britanijos kolonija, nors ir su savivalda.
1789 m. per Prancūzijos revoliuciją atšauktos visos feodalų privilegijos ir teisės.
1792 m. gimė poetas Persis Bišas Šelis (Percy Bysshe Shelley), vienas žymiausių anglų romantikų ir mąstytojų. Jis buvo išmestas iš Oksfordo universiteto už pamfletą ateizmo tema.
1859 m. gimė norvegų rašytojas ir 1920 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Knutas Hamsunas (Knut Hamsun - Knut Pedersen).
1875 m. mirė danų rašytojas ir daugelio pasakų autorius Hansas Kristianas Andersenas (Hans Christian Andersen). Jo plunksnai priklauso nemirtingi kūriniai "Undinėlė", "Bjaurusis ančiukas" ir kt.
1900 m. gimė Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II motina ir karaliaus Jurgio VI našlė, tikrasis vardas Elžbieta Andžela Margerita Bauz-Lion (Elizabeth Angela Marguerite Bowes-Lyon).
1914 m. Vokietija įsiveržė į Belgiją, o vidurnaktį pasibaigus Londono ultimatumui, kad vokiečiai pasitrauktų iš Belgijos, Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai. Jungtinės Amerikos Valstijos liko neutralios.
1916 m. Danija už 25 mln. dolerių perleido Jungtinėms Amerikos Valstijoms savo teritorijas Vestindijoje, tarp jų ir Virdžinijos salas.
1944 m. gestapininkai Amsterdame aptiko Aną Frank (Anne Frank), jos seserį, tėvus ir dar keturis žydus, kurie dvejus metus išbuvo bute padarytoje slaptavietėje. Anos Frank (Anne Frank) dienoraštis buvo rastas po karo, išverstas į 30 kalbų, pagal jį pastatyta pjesė ir kino filmas.
1954 m. į pirmąjį savo skrydį pakilo britų viršgarsinis naikintuvas, pavadintas "Anglų žaibu" - "English Electric Lightning P-1".
1956 m. Indijoje pradėjo veikti pirmasis Azijoje branduolinis reaktorius.
1993 m. Japonija oficialiai atsiprašė moterų, kurios buvo verčiamos tarnauti sekso vergėmis japonų kariams per Antrąjį pasaulinį karą.
1995 m. Kroatija pradėjo puolimą prieš serbų mažumą, kuri ketverius metus laikė užgrobusi Kroatijos Krajiną.
1999 m. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi paskirtas Didžiosios Britanijos gynybos ministras Džordžas Robertsonas (George Robertson), šiame poste pakeitęs Chavjerą Solaną (Javier Solana).
2000 m. Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) motina tapo pirmąja karališkosios šeimos nare, sulaukusia šimto metų amžiaus.
2001 m. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Iras (Kim Jong-il) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė deklaraciją, kad Pchenjanas iki 2003 metų laikysis raketų paleidimo moratoriumo.
2002 m. du baskų ekstremistų organizacijos ETA lyderiai Fransiskas Mugika (Francisco Mugica) ir Chosė Marija Aregui (Jose Maria Arregui) už daugybę nusikaltimų nuteisti 743 metams laisvės atėmimo.
2003 m. Azerbaidžano parlamentas šalies ministru pirmininku išrinko silpnos sveikatos prezidento Heidaro Alijevo sūnų.
2003 m. nusižudė vienas iš "Hyundai" grupės vadovų ir jos įkūrėjo sūnus Čung Mong Hunas (Chung Mong-hun). Jis buvo kaltinamas slaptai perdavęs 500 milijonų dolerių Šiaurės Korėjos vyriausybei prieš istorinį susitikimą tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų 2000 m. birželį.
2012 m. Pietų Afrikos bėgikas Oskaras Pistorijus (Oscar Pistorius) tapo pirmuoju sportininku su kojų protezais dalyvavusiu olimpinėse žaidynėse. Londone jis varžėsi 400 metrų bėgimo rungtyje.
