Istorijos akcentai
08 02. Istorijos akcentai
Lietuvos istorijos akcentai
1959 m. kopdamas į Dich Tau viršūnę Kaukaze žuvo alpinistas Gediminas Akstinas. Jo vardu pavadinta viena iš Tian Šanio kalnagūbrio viršūnių, kurios aukštis - 4250 metrų.
1993 m. darbą pradėjo Lietuvos Konstitucinis Teismas, tų pačių metų kovo mėnesį suformuotas iš 9 teisėjų.
1997 m. atidarytas bendras Lietuvos ir Latvijos sienos perėjimo punktas Saločiai-Grenctalė.
2003 m. Klaipėdoje įteikti pirmieji trys metų apdovanojimai - renesansinio žiedo kopijos - už nuopelnus kultūrai ir menui. Juos pelnė architektas Jonas Genys, dailininkas Algis Kliševičius bei aktorius Vytautas Paukštė.
2006 m. eidama 96-uosius metus Kaune mirė daugkartinė Lietuvos teniso čempionė, viena pirmųjų garsiausio visų laikų lietuvių tenisininko Vito Gerulaičio trenerių Veronika Ščiukauskaitė.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1100 m. per medžioklę strėle nušautas Anglijos karalius Viljamas II (William II), Viljamo Užkariautojo sūnus.
1589 m. Prancūzijos karalių Henriką III (Henry III), žinomą ir Henriko Valua vardu, prie Sen Klodo nužudė Žakas Klemenas (Jacques Clement). Henrikas Valua 1573-1574 metais buvo ir Lietuvos didysis kunigaikštis, tačiau čia jam nepatiko ir 1574 metų birželio 18 dieną jis pabėgo į Prancūziją, kur ir tapo Henriku III.
1754 m. gimė prancūzų inžinierius ir projektuotojas Pjeras Šarlis Lenfanas (Piere Charles L'Enfant), suplanavęs JAV sostinę Vašingtoną.
1788 m. mirė vienas žymiausių anglų portretistų ir peizažistų Tomas Geinsboras (Thomas Gainsborough).
1799 m. mirė karšto oro baliono išradėjas prancūzas Etjenas Žakas Mongolfjė (Etienne-Jacques de Montgolfier). Jis gimė 1745-aisiais.
1830 m. po trijų dienų sukilimo Paryžiuje buvo priverstas atsistatydinti karalius Karolis IX.
1835 m. gimė JAV išradėjas Eliša Grėjus (Elisha Gray), įkūręs bendrovę "Western Electric Company" ir pateikęs pareiškimą telefono išradimo patentui gauti, tačiau jo varžovas Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell) sugebėjo patentą užregistruoti keliomis valandomis anksčiau.
1868 m. gimė Graikijos karalius Konstantinas I. Karaliumi jis tapo 1913 metais, 1917 metais buvo nuverstas, 1920 metais vėl grįžo į sostą, tačiau po dvejų metų vėl buvo nuverstas.
1892 m. gimė amerikietis Džekas Vorneris (Jack Warner) - kino pramonininkas, kartu su broliu Hariu (Harry) įsteigęs firmą "Warner Brothers Pictures Inc.".
1914 m. Vokietija okupavo Liuksemburgą ir pateikė ultimatumą Belgijai, reikalaudama leisti savo kariuomenei žygiuoti per jos teritoriją.
1921 m. Neapolyje mirė italų tenoras Enrikas Karuzas (Enrico Caruso).
1922 m. mirė škotas Aleksandras Grehemas Belas (Alexander Graham Bell), 1876 metais išradęs telefoną.
1934 m. mirus Vokietijos prezidentui Pauliui fon Hindenburgui (Paul von Hindenburg), Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) pasiskelbė šalies lyderiu - fiureriu.
1939 m. Albertas Einšteinas (Albert Einstein), susirūpinęs, kad vokiečių mokslininkai kuria galingą urano bombą, parašė laišką JAV prezidentui Franklinui Ruzveltui (Franklin Roosvelt), ragindamas taip pat imtis atominio projekto.
1944 m. virš Belgijos sprogus lėktuvui žuvo karo lakūnas Džozefas Kenedis (Joseph P. Kennedy), būsimojo JAV prezidento Džono Kenedžio (John F. Kennedy) brolis.
1945 m. baigėsi Potsdamo konferencija. Joje JAV prezidentas Haris Trumenas (Harry Truman), sovietų lyderis Stalinas ir Didžiosios Britanijos premjeras Klementas Etlis (Attlee) susitarė dėl Vokietijos demilitarizavimo ir padalijimo.
1985 m. artėdamas prie Dalaso ir Fort Verto oro uosto sudužo JAV aviakompanijos "Delta Airlines Tristar" keleivinis lėktuvas. Žuvo 133 žmonės.
1990 m. Irakas įsiveržė į Kuveitą. Šios šalies vadovas pabėgo į Saudo Arabiją, o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pasmerkė Irako karinius veiksmus ir pareikalavo nedelsiant išvesti savo armiją iš Kuveito.
1996 m. sulaukęs 84 metų amžiaus mirė buvęs Prancūzijos premjeras Mišelis Debrė (Michel Debre), į istoriją įėjęs kaip Penktosios respublikos architektas.
1996 m. Maiklas Džonsonas (Michael Johnson) tapo pirmuoju lengvaatlečiu, per tas pačias olimpines žaidynes laimėjusiu auksą 200 metrų ir 400 metrų bėgimo rungtyse.
1999 m. Indijoje per dviejų traukinių susidūrimą žuvo 285 žmonės ir beveik 300 buvo sužeisti.
2001 m. į kalėjimą 46 metams pasodintas Bosnijos serbų generolas Radislavas Krstičius, pripažintas kaltu dėl tūkstančių Bosnijos musulmonų nužudymo Srebrenicoje. Tai buvo baisiausios po Antrojo pasaulinio karo žudynės Europoje.
2004 m. sulaukęs 95 metų mirė Prancūzijos fotografijos legenda Henris Kartjė-Bresonas (Henri Cartier-Bresson), vienas iš geriausių XX a. pasaulio fotografų.
