Istorijos akcentai
12 10. Istorija mena
Lietuvos istorijos akcentai
1901 m. gimė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininkas, vienas iš karinės rezistencijos vadų pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Žuvo 1946 m.
1988 m. Vilniuje atkurta Lietuvos teisininkų draugija, gyvavusi 1920-1940 metais.
1990 m. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Džordžu Bušu (George Bush).
1993 m. į apyvartą išleisti nauji 5 ir 50 litų vertės banknotai.
1999 m. Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių pasaulio ir Europos čempionams - Klaipėdos "Žuvėdros" šokėjams bei jų treneriams Vyriausybės rūmuose įteiktos piniginės premijos, o Prezidentūroje - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinai.
2001 m. Vilniaus Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime kardinolas Audrys Juozas Bačkis pašventino koplyčią, kurią restauravo patys nuteistieji.
2004 m. Vilniuje veikiantis Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras tapo vienos autoritetingiausių Europos scenos menų organizacijų - THEOREM - nariu.
2008 m. eidamas 79-uosius metus naktį į gruodžio 10-ąją Vilniuje, ligoninėje, mirė rašytojas Vytautas Petkevičius.
2009 m. eidamas 83-iuosius metus po sunkios ligos mirė garsus Lietuvos kompozitorius ir pedagogas, populiariausios lietuviškos operos "Pilėnai" autorius Vytautas Klova.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1520 m. reformacijos pradininkas Martinas Liuteris (Martin Luther) viešai sudegino popiežiaus bulę, kuria jis buvo atskirtas nuo Bažnyčios.
1819 m. gimė italų revoliucionierius nacionalistas Feličė Orsinis (Felice Orsini). Jis mėgino nužudyti Napoleoną III (Napoleon III), tikėdamasis, kad tada Prancūzijoje kils revoliucija, kuri persimes ir į Italiją.
1821 m. gimė rusų poetas Nikolajus Nekrasovas.
1845 m. britų inžinierius Robertas Tompsonas (Robert Thompson) užpatentavo pirmąsias pneumatines padangas.
1848 m. Luji Napoleonas (Louis Napoleon) išrinktas Prancūzijos prezidentu.
1851 m. gimė amerikiečių bibliotekininkas Melvilis Devėjus (Melvil Dewey), sukūręs knygų klasifikavimo sistemą, kuri dabar naudojama visame pasaulyje.
1865 m. mirė pirmasis Belgijos karalius Leopoldas I.
1868 m. pradėjo veikti pirmasis pasaulyje šviesoforas. Jis buvo įrengtas Londone, prie Parlamento aikštės.
1869 m. Vajomingas tapo pirmąja JAV valstija, kuri moterims suteikė balsavimo teisę.
1896 m. mirė švedų pramonininkas Alfredas Nobelis (Alfred Nobel). Išradęs dinamitą jis susikrovė didelius turtus. Už dalį pinigų jis įsteigė premiją, kuri vadinama jo vardu.
1898 m. pasirašyta Paryžiaus sutartis, kuria baigėsi Ispanijos ir JAV karas. Pagal ją Kuba gavo nepriklausomybę, o Guamas, Puerto Rikas ir Filipinai atiteko JAV.
1902 m. baigta statyti pirmoji Asuano užtvanka.
1931 m. pirmuoju pagal Konstituciją išrinktu Ispanijos prezidentu tapo Alasara Samora (Alasara Zamora).
1936 m. Didžiosios Britanijos karalius Eduardas VII, kad galėtų vesti Volisę Simpson (Wallis Simpson), atsisakė sosto. Soste jį pakeitė Jurgis VI.
1941 m. Japonijos lėktuvams Pietų Kinijos jūroje paskandinus Didžiosios Britanijos karo laivus "Repulse" ir "Prince of Wales", žuvo beveik 800 žmonių.
1982 m. 119 valstybių pasirašė JT Jūros teisės konvenciją.
1983 m. po aštuonerių karinės diktatūros metų Argentinos prezidento pareigas pradėjo eiti civilis Raulis Alfonsinas (Raul Alfonsin).
1990 m. po aštuonių dienų misijos į Žemę sugrįžo pirmasis kosmose pabuvojęs žurnalistas japonas Tojehiras Akijama (Toyehiro Akiyama).
1991 m. Kalnų Karabache įvyko visuotinis referendumas. Dauguma rinkėjų balsavo už Kalnų Karabacho respublikos nepriklausomybę.
1995 m. JAV Aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūros (NASA) mokslininkai gavo pirmuosius duomenis iš kosminio aparato "Galileo". Žinutė buvo pasiųsta iš daugiau kaip 3,7 mlrd. kilometrų atstumo.
1999 m. sulaukęs 77 metų amžiaus, po ilgos kovos su vėžiu mirė Kroatijos prezidentas ir jos nepriklausomybės tėvas Franjo Tudžmanas.
2000 m. Pakistano karinis režimas išsiuntė iš šalies be teisės sugrįžti nuverstąjį ministrą pirmininką Navazą Šarifą (Nawaz Sharif).
2001 m. Nobelio taikos premija įteikta Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui (Kofi Annan).
2002 m. Nobelio taikos premija įteikta kadenciją baigusiam JAV prezidentui Džimiui Karteriui (Jimmy Carter).
2009 m. Nobelio taikos premija įteikta JAV prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama).
2010 m. mirė amerikiečių chemikas Nobelio premijos laureatas Džonas Fenas (John Fenn). Jis 2002 m. su Kurtu Vutrichu (Kurt Wuetrich) pasidalino Nobelio chemijos premiją už darbą masių spektrometrijos tyrimo srityje.
