Istorijos akcentai
03 04. Istorija mena
Lietuvos istorija mena
1386 m. Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi.
1484 m. Gardine mirė Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus Kazimieras, po mirties paskelbtas šventuoju, o 1636-aisiais - pirmuoju Lietuvos globėju.
1877 m. Šilavote, Marijampolės apskrityje, gimė Lietuvos Steigiamojo Seimo narys, prozininkas Kazys Lekeckas. Mirė 1944 m.
1918 m. Vilniuje atidarytas šv. Kazimiero draugijos knygynas - vienas pirmųjų Lietuvoje prekiavęs lietuviškais leidiniais.
1989 m. šv. Kazimiero palaikai iš šv. Petro ir Povilo bažnyčios perkelti į Vilniaus arkikatedrą.
1989 m. atkurta Lietuvos teisininkų draugija, gyvavusi 1920-1940 metais.
1990 m. Lietuvoje vyko antrasis rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą turas, kuriame išrinkti 26 deputatai.
1991 m. atšventintoje šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje laikytos pirmosios šv. Mišios.
1997 m. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis pašventino Vilniuje statomos kunigų seminarijos koplyčios kertinį akmenį, įmūrijo į jos pamatus kapsulę su įrašu apie šios dienos iškilmes.
1999 m. įsigaliojo bevizis režimas su Vokietija, Prancūzija, Graikija ir Portugalija, kiek anksčiau pradėjo galioti atitinkamos sutartys su Austrija bei Italija.
2001 m. vyko naujojo Lietuvos kardinolo Audrio Juozo Bačkio ingresas - įžengimas į Vilniaus arkikatedrą baziliką, kur kardinolas aukojo šv. Mišias.
2002 m., eidama 67-uosius metus, mirė Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, nuolatinė atstovė prie UNESCO, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė Ugnė Karvelis.
2006 m. Lietuvos dailės muziejus perdavė Vilniaus arkivyskupijos kurijai 988 iki tol muziejaus saugotas išskirtines sakralinės, istorinės bei meninės reikšmės Vilniaus arkikatedros lobyno vertybes. Šios vertybės įrašytos į Lietuvos saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
2010 m. Vilniaus arkikatedroje konsekruotas naujasis Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1193 m. mirė Egipto ir Sirijos sultonas Saladinas (Saladin) - Salach al Dinas. Jo pajėgos 1187 metais užėmė Jeruzalę ir po 88 metus trukusio viešpatavimo iš miesto išvijo frankus.
1152 m. Vokietijos karaliumi išrinktas Frydrichas I Barbarosa, vėliau tapęs kryžiuočiu ir popiežiaus priešininku.
1394 m. gimė portugalų keliautojas princas Henrikas Šturmanas (Henry the Navigator), rėmęs ekspedicijas palei Afrikos pakrantę, kurių metu Portugalija užgrobė užjūrio kolonijų.
1461 m. per Rožių karą Anglijoje Edvardas Jorkietis užėmė Anglijos sostą ir tapo Edvardu IV.
1678 m. gimė italų kompozitorius Antonijas Vivaldis (Antonio Vivaldi). Jis sukūrė muzikinę poemą "Metų laikai", parašė 230 koncertų smuikui ir 120 solo koncertų kitiems instrumentams.
1681 m. Anglijos karalius Karolis II (Charles II) padovanojo Viljamui Penui (William Penn) teritoriją, kurią dabar užima JAV Pensilvanijos valstija.
1789 m. Niujorke į pirmą posėdį susirinko JAV Kongresas.
1793 m. prasidėjo antroji JAV prezidento Džordžo Vašingtono (George Washington) kadencija.
1801 m. Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) - trečiasis JAV prezidentas - tapo pirmuoju prezidentu, kurio inauguracija įvyko naujojoje šalies sostinėje Vašingtone.
1852 m. mirė rusų rašytojas Nikolajus Gogolis.
1877 m. Maskvos Didžiajame teatre įvyko Piotro Čaikovskio baleto "Gulbių ežeras" premjera.
1913 m. 28-uoju JAV prezidentu inauguruotas Vudras Vilsonas (Woodrow Wilson), tapęs tik antruoju demokratu Baltuosiuose rūmuose nuo Pilietinio karo laikų.
1933 m. 32-uoju JAV prezidentu prisaikdintas demokratas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt). Jis buvo vienintelis JAV valstybės vadovas, išrinktas trečiajai ir ketvirtajai kadencijoms.
1970 m. prie Tulono paskendo Prancūzijos povandeninis laivas "Eurydice", visi 57 įgulos nariai žuvo.
1975 m. Bakingamo rūmuose aktorius Čarlis Čaplinas (Charlie Chaplin) įšventintas į riterius.
1977 m. per 7,2 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą Rumunijoje žuvo daugiau kaip 1,6 tūkst. žmonių, o apie 35 tūkst. šeimų neteko pastogės.
1991 m. maištininkų vadas Idrisas Debis (Idriss Deby) prisaikdintas naujuoju Čado prezidentu.
2002 m. Serbijos Kosovo provincijos prezidentu išrinktas senas vietos albanų lyderis Ibrahimas Rugova (Ibrahim Rugova).
2002 m. 15 Europos Sąjungos valstybių sutiko įteisinti Kioto protokolą, pagal kurį įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
2003 m., sulaukęs 93 metų, mirė seras Hardis Eimis (Hardy Amies), garsus Didžiosios Britanijos dizaineris, kūręs drabužius turtingiems ir garsiems žmonėms, tarp jų karalienei Elžbietai II (Elizabeth II).
2004 m. Horstas Kioleris (Horst Koehler) atsistatydino iš Tarptautinio valiutos fondo vadovo posto, kad galėtų pretenduoti į Vokietijos prezidentus.
2005 m. JAV kareiviai Bagdade per klaidą nušovė Italijos slaptąjį agentą Nikolą Kaliparį (Nicola Calipari), bandžiusį apsaugoti ką tik išlaisvintą įkaite laikytą italų žurnalistę.
2007 m. Estijoje vyko parlamento rinkimai. Apie 30 tūkst. šalies rinkėjų pasinaudojo teise balsuoti internete.
2009 m. Tarptautinis baudžiamasis teismas paskelbė arešto orderį Sudano prezidentui Omarui Hasanui al Baširui (Omar Hassan al-Bashir) dėl nusikaltimų prieš žmoniją Darfūro regione. Jis buvo pirmasis pareigas einantis prezidentas, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderį nuo teismo įsteigimo 2002 metais.
