Istorijos akcentai
04 03. Istorijos akcentai
Lietuvos istorijos akcentai
1889 m. Šeiniūnuose, Širvintų rajone, gimė rašytojas, diplomatas Ignas Šeinius (tikr. Jurkūnas). Mirė 1959 m. Stokholme (Švedija).
1908 m. įsteigta Lietuvių katalikių moterų draugija, kuri rūpinosi mergaičių švietimu, spauda, šalpa, su pertraukomis gyvavusi iki 1940 metų.
1919 m. prie Karo veterinarijos valdybos įkurta Centrinė armijos veterinarijos ligoninė.
1987 m. įsteigtas Lietuvos kultūros fondas.
1990 m. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas Ministrų Tarybai pavedė įsteigti Krašto apsaugos departamentą.
2002 m. Ignalinos ir Zarasų rajonų bei Visagino miesto savivaldybės pradėjo bendrą veiklą kaip Ignalinos atominės elektrinės regionas.
2003 m. nuo Seimo rūmų į kelionę po Lietuvą išlydėtas Eurobusas - informacijos apie Europos Sąjungą "centras ant ratų", aplankęs 20 šalies miestų.
2004 m. pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo Kaune vėl surengta navigacijos pradžios Nemune šventė.
2007 m. Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) garbės daktaro regalijos įteiktos tuometei žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei.
2008 m. Klaipėdos dramos teatro aktoriui Vytautui Paukštei suteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
1367 m. gimė pirmasis Anglijos karalius iš Lankasterių dinastijos Henrikas IV. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo gausiais sukilimais tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
1559 m. Ispanijos karaliui Pilypui II ir Prancūzijos karaliui Henrikui II Paryžiuje pasirašius taikos sutartį, baigėsi beveik 60 metų trukęs karas tarp šių šalių.
1682 m. mirė ispanų tapytojas Bartolomė Estebanas Muriljas (Bartolome Esteban Murillo), labiausiai išgarsėjęs religinės tematikos paveikslais.
1721 m. seras Robertas Volpolas (Robert Walpole) paskirtas pirmuoju iždo ir finansų ministru - faktiškai pirmuoju Didžiosios Britanijos ministru pirmininku.
1897 m. mirė vokiečių kompozitorius ir pianistas Johanesas Bramsas (Johannes Brahms).
1922 m. Rusijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi paskirtas Josifas Stalinas.
1924 m. gimė JAV kino aktorius Marlonas Brando (Marlon Brando). Už vaidmenį kino juostoje "Krikštatėvis" jis apdovanotas "Oskaru".
1930 m. gimė vokiečių politikas Helmutas Kolis (Helmut Kohl). Vokietijos federalinei vyriausybei jis vadovavo nuo 1982 iki 1998 metų.
1933 m. keturi britai dviem biplanais pirmą kartą perskrido virš Everesto kalno Himalajuose.
1948 m. JAV prezidentas Trumenas (Truman) pasirašė vadinamąjį Maršalo (Marshall) planą, pagal kurį Vakarų Europos atstatymui po karo JAV skyrė 6 milijardus JAV dolerių.
1975 m. amerikiečiui Bobiui Fišeriui (Bobby Fischer) atsisakius ginti savo titulą, pasaulio šachmatų čempionu paskelbtas rusas Anatolijus Karpovas.
1982 m. JT Saugumo Taryba balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria pareikalavo, kad Argentina išvestų savo pajėgas iš Folklendo salų.
1991 m., sulaukęs 86 metų amžiaus, Šveicarijoje mirė britų rašytojas Grehemas Grynas (Graham Greene).
1996 m. Kroatijoje sudužo lėktuvas, kuriuo, be kitų, skrido JAV prekybos ministras Ronas Braunas (Ron Brown). Visi 29 keleiviai ir šeši ekipažo nariai žuvo.
1999 m. Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) raketomis apšaudė Jugoslavijos sostinę Belgradą.
2001 m. Filipinų aukščiausiasis teismas vienbalsiai nusprendė atmesti eksprezidento Žozefo Estrados (Joseph Estrada) apeliaciją ir pripažinti teisėta šalies vadove prezidentę Gloriją Makapagal Arojo (Gloria Macapagal Arroyo).
2003 m. JAV Kongresas didžiule dauguma balsų patvirtino pasiūlymą karui Irake skirti beveik 80 mlrd. JAV dolerių.
2004 m. Ispanijos policija viename bute apsupo islamistus teroristus, prisidėjusius prie 2004 metų kovo 11-osios teroristinių išpuolių Madride. Per apsuptį islamistai nusižudė.
2007 m. mirė turtingiausia Azijos moterimi tituluota Nina Vong (Nina Wang).
