Istorijos akcentai
04 08. Istorija mena
Lietuvos istorijos akcentai
1849 m. Žieveliškėje, Kražių valsčiuje, gimė tautosakininkas, poetas, publicistas, knygnešys Mečislovas Davainis Silvestraitis. Mirė 1919 m.
1989 m. atkurta Lietuvos agronomų sąjunga, veikusi 1921-1940 metais.
1990 m. sovietų desantininkai Vilniuje bandė užgrobti Spaudos rūmus, to padaryti jiems neleido prie rūmų susirinkę žmonės. Per naktį prie Spaudos rūmų vyko improvizuotas roko festivalis "Spaudos rūmai 90".
1997 m. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) iš Lietuvos į Indiją išsiuntė tris Indijos piliečius. Tai buvo pirma konkreti TMO parama Lietuvai sprendžiant nelegalių migrantų problemas.
1998 m. Lietuvoje akredituotiems užsienio diplomatams ir atstovybių administracijos darbuotojams panaikintas vizų režimas atvykstant į Lietuvą ar keliaujant per ją tranzitu. Lietuva buvo pirmoji asocijuota Europos Sąjungos valstybė, įtvirtinusi šią nuostatą.
2002 m. Suomijos koncernas "Kesko" Vilniuje atidarė pirmąjį žemės ūkio technikos prekybos centrą.
2005 m. popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvių dieną "Katalikų pasaulio leidiniai" išleido paskutinę jo knygą "Atmintis ir tapatybė. Pokalbiai tūkstantmečio sandūroje", kurioje kalbama ne tik apie katalikų religinę bendruomenę, bet ir apie valstybės valdymo sistemas, demokratijos pliusus bei galimus pavojus, pasaulį ant XXI amžiaus slenksčio.
Užsienio istorinių sukakčių kalendorius
217 m. nužudytas žiaurumu garsėjęs Romos imperatorius Markas Aurelijus Antonijus (Marcus Aurelius Antonius).
1513 m. Chuanas Ponsas de Leonas (Juan Ponce de Leon) atrado Floridą ir paskelbė, kad ji priklauso Ispanijai.
1838 m. Atlanto vandenyną vykdamas reguliariu maršrutu pirmą kartą įveikė 236 pėdų ilgio garlaivis "Great Western".
1861 m. mirė pirmojo saugiai veikusio lifto išradėjas Eliša Greivsas Otis (Elisha Graves Otis).
1875 m. gimė Belgijos karalius Albertas I. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jis vadovavo į Flamandiją pasitraukiančiai Belgijos armijai, tačiau 1918 metais triumfuodamas grįžo į Briuselį.
1893 m. Kanadoje gimė aktorė Meri Pikford (Mary Pickford), tikrasis jos vardas Gledis Smit (Gladys Smith). Ji 1919 metais kartu su Čarliu Čaplinu (Charlie Chaplin), Daglu Ferbenksu (Douglas Fairbanks) bei kitais įkūrė kino studiją "United Artists".
1913 m. Pekine darbą pradėjo pirmasis Kinijos parlamentas.
1938 m. gimė Ganos politinis veikėjas, JT generalinis sekretorius Kofis Ananas (Kofi Annan).
1939 m. pirmą dieną po invazijos Italijos armija užgrobė Albanijos sostinę Tiraną, o šalies karalius Zogus (Zog) pabėgo į Graikiją.
1946 m. Ženevoje prasidėjo paskutinis Tautų Sąjungos posėdis - ją vėliau pakeitė Jungtinės Tautos (JT).
1973 m. mirė ispanų tapytojas, skulptorius ir kubizmo pradininkas Pablas Pikasas (Pablo Picasso). Didžiąją gyvenimo dalį Prancūzijoje praleidęs tapytojas labiausiai išgarsėjo paveikslais "Merginos iš Avinjono" bei "Gernika".
1985 m. Australijos visuomenės informavimo priemonių magnatas Rupertas Merdokas (Rupert Murdoch) įsigijo 50 procentų JAV kino kompanijos "Twentieth Century-Fox Film Corporation" akcijų.
1986 m. Kalifornijos Karmelio miesto meru išrinktas JAV kino aktorius ir režisierius Klintas Istvudas (Clint Eastwood).
1986 m. Airijoje pagrobta garsios aludarių šeimos narė Dženifer Gines (Jennifer Guinness). Už jos gyvybę pagrobėjai reikalavo dviejų milijonų svarų.
1990 m. Nepalo karalius Birendra (Birendra) leido šalyje veikti politinėms partijoms, kurios buvo draudžiamos 30 metų.
1992 m. Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) vadovas Jasiras Arafatas (Yasser Arafat) liko gyvas po lėktuvo katastrofos Sacharos dykumoje - nelaimės metu žuvo trys įgulos nariai.
2001 m. Belgrade dėl piktnaudžiavimo valdžia ir sąmokslo įvykdyti nusikaltimą suimtas buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius.
2004 m. JAV prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Kondoliza Rais (Condoleeza Rice) davė parodymus 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolius tiriančiai komisijai.
2008 m. Bahreine baigtos pirmojo pasaulyje pastato su integruotomis vėjo turbinomis statybos.
2010 m. Kirgizijoje per riaušes žuvo daugiau nei 100 žmonių, o opozicijos lyderė Roza Otunbajeva paskelbė, kad šešis mėnesius vadovaus laikinajai vyriausybei.
