Besidairant po rudens paliestas apylinkes, po nukamuotus, pavargusius plačiuosius mūsų žemės laukus, žiūrint į skubančius žmones, į sujauktą, dūžtančią kasdienybę, suprantu, kad nuo visų vėjų darosi vis šalčiau ir grubiau sieloje. Kur tos šilumos, užuovėjos ieškoti, prie ko prasmingai prisiglausti?  Jaučiu, kad tvirtuma ateina iš to, kas padaryta, kas parašyta, išgyventa. Stiprybė atiteka iš mūsų asmenybių, darbais kilnių, aukštų ir nežemiškų.

2013 metų vykusioje Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų organizacijos metinėje konferencijoje, buvo priimtas organizacijos veiklos projektas – paminėti 1944 m. Lietuvos laisvės armijos kario, „Vanagų“ būrio organizatoriaus Varnių valsčiuje, vėliau tapusio Žemaičių apygardos partizanų vadu Vlado Montvydo – Žemaičio 60 – sias žūties metines. Jis 1953 m. rugpjūčio 23 d. žuvo kautynėse su okupacine kariauna. Buvo sunaikinta iš devynių veikusių partizaninių apygardų, paskutinė ginkluoto pasipriešinimo apygarda.

Gal pamenat, rugpjūtis tąsyk buvo šiltas ir saulėtas. O naktys kokios vaiskios ir žvaigždėtos! Sode kvepėjo obuoliais ir mėtom, Jau skleidės laisvės žiedas Krauju aplaistytas, širdim pasėtas. (Genovaitė Sakalauskienė)

Kauno žydų religinė bendruomenė išleido atvirukų rinkinį, kuriame įamžinti įvairūs žydų architektūros paveldo objektai. Rugpjūčio 28 dieną Kauno Choralinėje sinagogoje įvyks vakaras, kuriame šis rinkinys bus pristatytas visuomenei.

Minint Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti Baltijos valstybių Premjerai Algirdas Butkevičius, Valdis Dombrovskis ir Adrusas Ansipas bendrame pareiškime pažymi, kad valstybių laisvės siekis buvo stipresnis už sovietų jėgą.

Europos totalitarinių režimų aukų atminties dienos išvakarėse, rugpjūčio 22-ąją, Genocido aukų muziejaus skverelyje Vilniuje surengta žvakučių uždegimo ceremonija, kurios metu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė aukų atminimo įamžinimo svarbą siekiant užkirsti kelią represijoms ateityje.

Sostinės S. Daukanto aikštėje, priešais Prezidentūrą, penktadienį paminėtos septintosios pulkininko Vytauto Pociūno žūties metinės.

Trečiadienį Vilniuje bus pagerbtas Artūras Sakalauskas - paskutinė Lietuvos okupacijos auka, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjas, karys savanoris, žuvęs prieš 22-ejus metus.

Vilniuje mirė biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, profesorius Mindaugas Strukčinskas, pranešė LRT.  

Pragyvenęs sudėtingą, prasmingą, pilną ieškojimų ir pavojų gyvenimo kelią birželio mėnesį Australijoje mirė Vytautas Jurskis (1921-2013). Liepos 6 d. jo palaikai, grįžę į Lietuvą urnoje, buvo palaidoti Pumpėnų šventoriuje, šeimos kape šalia žmonos Kastutės Brundzaitės-Jurskienės. Apie jo ilgaamžiškumą ir gerą sveikatą galima spręsti vien iš to fakto, kad 2005 m. laidojant žmoną, jis pats buvo atskridęs į Lietuvą ir dalyvavo laidotuvėse.

“Užmirškim šiaurės vėją. Ir mirties šešėliai teišnyksta amžinai, Aušra palauš nakties sparnus, atgis akiračiai aptemę – Ir kils iš rytmečio rūkų ugnies ir saulės milžinai, Besparniai paukščiai ir bedvasiai žmonės nebegrįš į žemę…”

Holokaustas – dar vadinamas Šoa – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų. Taip šio žodžio reikšmę aiškina „Vikipedija“. Tačiau jis palietė ne tik žydus, jis kraupiai įsiveržė ir į romų būtį. Tik Aušvico II-Birkenau koncentracijos lageryje – Zigauenlager - egzistavusį septyniolika mėnesių, į nebūtį, užtroškinti dujomis, numarinti badu, išsekinti ligų, iškeliavo 21 000 romų. 1944 m. rugpjūčio 2 d., naikinant lagerį, nužudyta apie 3000 niekuo nekaltų romų, vien už tai, kad jie vadinti ROMAIS.

Saulėtąją rugpjūčio 3-osios popietę, Vilniuje, greta judrios Kalvarijų-Žalgirio gatvių sankryžos prigludusiame kunigo Broniaus Laurinavičiaus skverelyje, prie paminklo šiam garsiam dvasininkui atminti, suspindo žvakelių jūra, liejosi giesmės ir patriotinės dainos, buvo dalijimasi gyvais prisiminimais apie kun.B.Laurinavičių, jo neeilinę asmenybę.

Lietuva minėjo Medininkų tragedijos metines. Nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai prie sienos su Baltarusija buvo sušaudyti 7 Lietuvos pareigūnai, praėjo 22-eji metai. Prieš kurį laiką Generalinė prokuratūra baigė dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl Medininkų poste nužudytų pareigūnų. Nusikaltimą prokurorai kvalifikuoja kaip nusikaltimą žmoniškumui, kai įtariamaisiais dėl šių nusikalstamų veikų pripažinti Rusijos piliečiai.  

Šių metų rugpjūčio 3 dieną, šeštadienį, 11 val. Vilniuje, Šv.Rapolo bažnyčioje bus aukojamos šv.Mišios už iškilius mūsų tautos dvasininkus, sovietinės okupacijos laikais drąsiai kovojusius už Bažnyčios ir Žmogaus teises.

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti šeštadienį istorinėje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo dalyje vyko aviacijos šventė. Renginys vainikavo lakūnų skrydžio 80-mečio minėjimų savaitę Kaune. Programoje dalyvavo stipriausi aviatoriai Lietuvoje ir Baltijos regione.  

kultūros premija, Heino Ellerio Muzikos premija apdovanotai M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatei (1968 m.), vienai iškiliausių Lietuvos pianisčių, profesorei Aleksandrai Juozapėnaitei-Eesmaai (1943–2012) būtų sukakę 70 metų. 

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtam Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo 2013-2014 metų veiksmų plano projektui.