In memoriam
2023.02.13. In memoriam Simas KUDIRKA (1930 – 2023)
2023-02-10 Vilkaviškio raj. Pilviškiuose mirus jūreiviui, antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimos nariams, artimiesiems ir bendražygiams.
Tegul Simo patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje.
Simas Kudirka gimė 1930 m. balandžio 9 d. Griškabūdyje. 1952 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 m. buvo Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis.
1970-ųjų lapkričio 23 d. S. Kudirka iš sovietinio žvejybos laivo „Sovetskaja Litva“, kuriame dirbo radistu, peršoko į JAV pakrančių apsaugos katerį „Vigilant“ ir paprašė politinio prieglobsčio. Tuo metu laivų kapitonai ir šalių atstovai sovietų laive pusdienį derėjosi dėl žvejybos plotų. Tačiau JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų SSRS pareigūnų sulaikytas S. Kudirka buvo prievarta grąžintas į SSRS laivą. JAV ir sovietų pareigūnų veiksmus pasmerkė didžiausi to meto JAV dienraščiai, JAV lietuviška spauda, televizijos ir radijo stotys, taip pat vyko ir įvairios protesto akcijos.
1971 m. gegužės mėn. S. Kudirka buvo nuteistas 10 metų kalėti.
JAV administracijos pastangomis 1974 metų rugpjūtį S. Kudirka buvo išleistas iš kalėjimo ir su žmona, vaikais ir motina išvyko į JAV. Ten dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 2007 m. grįžo į Lietuvą.
S. Kudirka su L. Eiche parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ (For those still at sea, 1978 m.). Algimantas Kezys apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ (Simas Kudirka In Chicago, 1974 m.), režisierius D. L. Richas (JAV) pastatė televizijos filmą (The Defection of Simas Kudirka, 1978 m.). Rašytojas J. Gliauda parašė romaną „Simas“ (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas išleido knygą „Day of Shame“. Po daugelio dešimtmečių į skandalingą istoriją pažvelgė ir režisierė Giedrė Žickytė dokumentiniame filme „Šuolis“.
Šaltojo karo laikais Simonas Kudirka tapo Lietuvos kovos už nepriklausomybę simboliu ir liudininku, kad Homo sovieticus visuomenėje priespauda nepajėgi buvo numarinti laisvės troškimo.
Atgal
