In memoriam
07.21. KRITO KAIP GALIŪNAS ĄŽUOLAS Enciklopedistui, žurnalistui Antanui Račiui atminti
Eidamas 86-uosius metus staiga, per alinančius karščius, mirė žymiausias lietuvių enciklopedistas, mokslo ir kultūros darbuotojų gerbiamas Kolega. Man su juo teko 43-ejus metus dirbti leidžiant įvairias lietuviškas enciklopedijas, monografijas, žodynus, žinynus. Skaudi, širdį verianti nelaimė. Dar buvo palyginti energingas, darbštus.
Antanas Račis gimė 1936 m. kovą Marijonos ir Juozo Račių šeimoje. Prie Svalios upės, skania duona, medumi ir alumi garsėjančiame Pasvalio krašte. 1954 m. aukso medaliu baigė Pasvalio vidurinę mokyklą (dabar Petro Vileišio gimnazija), bet jo negavo – buvo ne komjaunuolis (klasės seniūną, penketais besimokantį Antaną, aukštaitiškai Untaną, Untaniuką, įvairiais būdais vertė įstoti). Tai jam „atsirūgo“ ir 1954–1959 m., studijuojant Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą. Norėjo studijuoti žurnalistiką, bet išmintingi kaimynai įspėjo: tokių žurnalistų valdžiai nereikia. Iš pradžių bendrabučio negavo. Baigęs universitetą buvo išsiųstas į buvusio Vilniaus krašto kaimo mokyklas: Skurbutėnų, Kenos. Išmoko lenkiškai.
Antanas Račis. Gedimino Savickio nuotr.
Po to lietuviškų enciklopedijų rengimo ir leidybos golgota. Geru enciklopedistu (enciklopedininku) tampama po įtemptų maždaug 5 metų. 1970–1985 m. Antanas Račis buvo Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos (VER; Vilniuje, Algirdo g.) Filologijos redakcijos mokslinis redaktorius, 1985–1990 m. VER Mokslinės kontrolės redakcijos vedėjas, 1990–1992 m. Lietuvos enciklopedijų leidyklos redakcinių darbų direktorius, 1992–1994 m. Mokslo ir enciklopedijų leidyklos (L. Asanavičiūtės g.) Vardyno ir mokslinės patikros redakcijos vedėjas, 1994–2000 m. šios leidyklos (nuo 1997 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto, MELI, nuo 2010 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro, MELC) mokslinis, vyresnysis mokslinis redaktorius. Svarbiausios pareigos: 2001–2015 m. MELI (nuo 2010 m. MELC) direktoriaus (Rimanto Karecko) pavaduotojas redakciniams darbams, Visuotinės lietuvių enciklopedijos (25 tomai, 26-tas papildymų tomas), enciklopedijos Lietuva (4 tomai, 2008–2015 m.) Vyriausiosios redakcijos vyriausiasis redaktorius. Be to, 2002–2012 m. buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. Su istoriku dr. E. Maneliu sudarė ir pats redagavo enciklopedinį žinyną Lietuvos istorija (2 tomai, 2011–2016 m.), buvo Sporto enciklopedijos (2 tomai, 2010–2012 m.) redaktorius, Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas.
Mokyklos draugai, klasiokai prisimena. Žurnalistas, fotografas, dailininkas Zinas Kazėnas: Su Antanu klasėje sėdėjome pirmame, geriausiai mokytojams matomame suole. Metai Antano nepakeitė. Išliko kruopštus, susikaupęs, mažakalbis, pilna galva žinių, kuriomis santūriai dalijosi. Žymus aktorius Regimantas Adomaitis: Antaną prisimenu kaip tylų, ramų, kruopščiai pamokoms pasirengusį mokslo pirmūną. Enciklopedininkas jo viduje jau tūnojo <...>.Reiklus sau, nerodantis savęs, gyveno savo žinių pasaulyje. Tikro talento ženklas – ne Aš, o tai, ką darau, yra svarbiausia. Architektas Arvydas Kučinskas: <...> Antanas buvo viena iš ryškiausių klasės žvaigždžių – klasės draugų ir mokytojų taip vadintas gal dėl gebėjimo vienodai gerai susidoroti tiek su literatūros, tiek su matematikos vingrybėmis.
Iš pradžių sunku buvo redaguoti enciklopedijos straipsnius (svarbu, kaip autorius parašydavo; o iš pradžių netgi profesoriai, daktarai rašydavo laisvai, pateikdavo mažai faktų ir t.t.). Prityręs enciklopedistas Viktoras Beržinis mokė: Enciklopedija – ne žurnalas, ne laikraštis ir ne monografija, o mokslinis informacinis leidinys.
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. buvo išleista: Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (LTE; 12 tomų, 1976–1984 m., 13-tas papildymų tomas 1985 m.), Tarybų Lietuvos enciklopedija (TLE; 4 tomai, 1985–1988 m.). A. Račis liudija: <...> leidiniuose kur kas mažiau ideologizacijos negu kituose moksliniuose leidiniuose, laikraščiuose ar žurnaluose, pateikta daugiau objektyvesnės informacijos <...>, daugiausia buvo falsifikuojama Lietuvos istorija. Lietuvoje vykstant Atgimimui, Lietuvos laisvės lygai (vadovas Antanas Terleckas) ir Sąjūdžiui (vadovas Vytautas Landsbergis) kovojant dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, pasak A. Račio, reikėjo rengti naujos ideologinės krypties, naujausią informaciją apie Lietuvą ir pasaulį teikiančią enciklopediją – išleista minėta Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE). A. Račis rašė: Labai džiaugiuosi, kad pavyko gerai sutarti su Moksline redakcine taryba (MRT), kurioje buvo 41 narys. Ją sudarė įvairių sričių mokslininkai [visi profesoriai, daktarai, buvo akademikų – A. M.], keletas politikų (Vytautas Landsbergis, Česlovas Juršėnas ir kiti), su visais buvo malonu bendrauti, tartis, konsultuotis <...>. Tarybai vadovavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, globojo Lietuvos Respublikos prezidentas (Valdas Adamkus, vėliau Dalia Grybauskaitė). VLE rašė apie 3000 autorių, recenzavo 1190 recenzentų, išspausdinti 121 804 straipsniai (apie 17 % jų iliustruoti, apie 25 120 iliustracijų, 656 žemėlapiai). Beveik 25 % teksto sudaro lituanistika.
Puiki atmintis, erudicija, didelis darbštumas, įgimtas vitališkumas(Vytautas Žeimantas). Mūsų bendras kolega, enciklopedijų metraštininkas, įžymus žurnalistas Vytautas Žeimantas cituoja mano tvirtinimą, kad A. Račis buvo tikras mūsų enciklopedijų variklis. Pridurčiau: kosminio laivo variklis.
Taigi, A. Račis buvo tarytum daugelio įvairių sričių mokslininkų rektorius. Jis rašo: Man teko ne tik skaityti [ir redaguoti, taisyti – A. M.] visą enciklopediją (kai kuriuos straipsnius net 2–3 kartus), bet ir spręsti autorių ginčus su recenzentais ir Mokslinės redakcinės tarybos nariais arba tarybos narių vienų su kitais. Visais ginčytinais atvejais stengiausi ieškoti kompromiso ir palaikyti specialistų nuomonę <...>. Enciklopedininko darbą teko dirbti ir ne darbo valandomis, ir savaitgaliais. Tą galiu ir aš, ir kiti enciklopedistai patvirtinti. Vasarodamas Račių sodyboje (žmonos Laimos Graužinytės-Račienės tėvų įžymių veikėjų palikimas) Sidariškėse, netoli Linkmenų, prie Pakalo ežero, kilometras nuo Lietuvos laisvės kovų karžygio Antano Terlecko sodybos Krivasalyje (Kreivasalyje), mačiau, kaip Antanas, atvažiavęs iš Vilniaus ir padirbėjęs ūkyje, rašydavo su pastabomis, redaguodavo enciklopedijų straipsnius.
Antanas man šiandien primena ąžuolą, augantį Račių šeimos valdose Sidariškėse, prie ežero – kelių šimtmečių amžiaus, storas, galingas. Mes, bendražygiai, daug ko mokėmės iš jo. Džiugina mūsų drauge nuveikti darbai. Antanas ir krito vasarnamyje Sidariškėse su plunksna (parkeriu) rankoje ir raštais. Mirė Vilniuje liepos 17 dieną – lakūnų Dariaus ir Girėno žūties dieną.
Straipsnio autorius Algirdas Matulevičius (dešinėje), enciklopedininkas Antanas Račis ir žurnalistas Vytautas Žeimantas. Po interviu apie naujo „Visuotinės lietuvių enciklopedijos” tomo išleidimą. 2013 metai
Iš kairės: Antanas Račis, enciklopedijų instituto (centro) direktorius Rimas Kareckas, "Sporto enciklopedijos" leidėjas Zigmantas Motiekaitis, žurnalistas Vytautas Žeimantas
Svarbu, kad apie Antaną Račį jo 80-mečio proga 2016 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido turiningą knygą Žmogus su enciklopedija (sudarė direktorius Rimantas Kareckas ir mokslinė redaktorė Rita Urnėžiūtė, ji ir suredagavo) su gausiomis nuotraukomis. Antanas Račis buvo didi asmenybė, enciklopedijų patriarchas, itin darbštus, talentingas, objektyvus, tolerantiškas, principingas, pedantiškas, taktiškas, itin vaišingas , ramaus būdo, retai susierzinęs, bet griežtas, reiklus. Mažo mūsų kosminio laivo variklis. Ir dar – patriotas. Iš tikrųjų tai pragariškas darbas. Neperdedu: atlikti Heraklio žygdarbiai! Straipsnių autoriams nuolat kartodavau: Konstitucijoje gali pasitaikyti prieštaringų ar dviprasmiškų teiginių, enciklopedijose jų neturėtų būti. Tobuliausiu „rentgenu“ peršviestas straipsnis būdavo po kelis kartus tobulinamas, perrašinėjamas, gryninamas, pildomas. To reikalavo pats visų vyriausiasis Antanas Račis. Jis stengėsi, kad straipsnių autoriai, moksliniai redaktoriai teiktų objektyvią, mokslo patvirtintą informaciją apie Visatą, Dievą, Bažnyčią, pasaulį ir Lietuvą. VLE aprašyta daug sovietmečiu draustų arba ignoruotų temų: partizaninis karas Lietuvoje, antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje, Lietuvos gyventojų trėmimai ir kalinimai, sovietinis genocidas, kovos dėl laisvės, dėl Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimas, lietuvių išeivija, Katalikų Bažnyčia ir kitos. Po 1990 m. enciklopedijose įsitvirtino pagarba ir meilė savo tautai, Tėvynei, Lietuvos valstybei ir jos karžygiams. Čia ir enciklopedijų bei monografijų leidybos įstaigos direktoriaus R. Karecko nuopelnas: rėmė Antano Račio patriotines idėjas ir veiklą. Pats enciklopedijų leidybos vadovas A. Račis reziumavo: Tapo būtina užpildyti didžiulę sovietinės okupacijos metais atsiradusią informacijos spragą ir Lietuvos visuomenei pateikti objektyvių, šaltiniais ir mokslu grindžiamų žinių apie reikšmingiausius pasaulio civilizacijos ir kultūros įvykius, reiškinius, iškilius asmenis ir įvairių sričių laimėjimus, atskleisti nutylėjimus, ištaisyti istorijos klastojimus ir iškraipymus. <...> Struktūra, formatu ir net straipsnių apimtimi VLE artimiausia vokiečių enciklopedijai „Brockhaus“ <...>. Enciklopedijos išleidimas parodo tautos intelektinį potencialą. Kad taptų nacionaliniu turtu, ją kūrė per 3000 Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės atstovų <...>. VLE yra vienas didžiausių ir ambicingiausių nepriklausomoje Lietuvoje įvykdytų kultūros projektų <...>, tokią enciklopediją pajėgi išleisti tik nepriklausoma valstybė, kurios nevaržo svetima ideologija, primesti atrankos ir vertinimo kriterijai.
VLE Mokslinės redakcinės tarybos pirmininko pavaduotojas akademikas prof. habil. dr. Antanas Buračas A. Račį vadina lietuviškųjų enciklopedijų strategu, yra kuklus ir malonus <...>, turi retų enciklopedininko ir diplomato gebėjimų <...>, ginčuose dažniausiai likdavo teisus <...>, pats atidžiai įsigilindavo į tekstus, tikrindavo pateikiamus faktus ir paprastai likdavo objektyvus arbitras <...>. Antanas Račis nestokojo griežto reiklumo <...>, MRT nariai mėgo Antaną Račį už objektyvumą ir geranoriškumą. VLE MRT pirmininkas akademikas prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas: Tokių asmenybių, gyvenimą paskyrusių kruopščiam darbui, ištikimų savo vidinei pareigai ar net misijai, taip rimtai suvokiančių atsakomybę už savo darbą, nedažnai sutiksi. VLE MRT narys Česlovas Juršėnas: A. Račio dėka supratęs, koks tai sudėtingas mechanizmas, kaip reikia atidžiai nustatyti enciklopedijos sudedamųjų dalių proporcijas, sumaniai, suprantamai išdėstyti keblius, o ypač naujus mokslų faktus. <...> Jis visada rasdavo kompromisinę formuluotę, tenkinančią abi besiginčijančias puses <...>. Taigi, mums pasisekė dirbti su aukštos prabos enciklopedininku ir tiesiog geru žmogumi.
MELI, vėliau MELC, direktorius Rimantas Kareckas džiaugiasi paskyręs A. Račį į aukščiausias pareigas. Darė įspūdį jo profesionalumas, kalbėjimo būdas – glaustai, trumpomis kapotomis frazėmis <...>. Visi penkiolika VLE leidimo metų buvo sunkūs, lengviau niekada nebuvo. Teko atlaikyti visokį spaudimą <...>, teko abiem eiti pas aukštus pareigūnus, įrodinėti savo tiesas, aiškintis. Puikiai prisimename, kiek batalijų buvo dėl tikrinių vardų rašybos enciklopedijoje <...>. Lietuviškųjų enciklopedijų leidybos istorijoje Antano Račio pavardė jau įrašyta <...>. Tai kryptinga asmenybė, gebanti kantriai ir atkakliai eiti užsibrėžta kryptimi ir pasiekti rezultatą. Jo mėgstama frazė per pasitarimus: Užtenka kalbų. Reikia eiti dirbti. Dabar VLE skaitmeninama.
MELC tuometinės Istorijos ir socialinių mokslų redakcijos vedėja Žydruolė Jonuškienė užsirašė kai kurias Antano Račio mintis. Prašau nepatekti į mano registruojamų nusikaltėlių sąrašą, nebus jokio pasigailėjimo! Jokių pasiteisinimų. Šturmas! (2008 04 29). Skelbiu ekstremalią situaciją dėl 16‑to tomo! (2009 11 24). Didysis akmuo nukrito (2011 06 07; naujas tomas atiduotas į spaustuvę). Aš atostogausiu, bet sutartomis dienomis ateisiu (2013 06 04). Net jei ir popiežius atneštų taisymus, makete nebus taisoma (2008 04 23). Jei pamatysit neteisybę, tai ateikit pas mane, visas klaidas atitaisysiu (2013 05 14). Per vieną MRT narių posėdį A. Račis griežtai išrėžė: Mūsų redaktoriai dirba sunkiai, nes autoriai laiku neparašo straipsnių arba išvis neparašo (2011 02 08). Ž. Jonuškienė prisimena: Net ir būdamas labai apsivertęs darbais Antanas Račis išklausydavo kiekvieną pas jį atėjusįjį ir iškart imdavosi spręsti iškilusias problemas. Su juo buvo galima dėl straipsnių pasiginčyti, netgi karštai, įrodinėjant savąsias tiesas, ir nereikėjo bijoti, kad jis savo atmintyje „užsiriš mazgelį“. Kai Antanas Račis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, pasakė: „Labai dėkoju. Tai visų darbuotojų nuopelnas“ ( 2011 02 22).
Taigi, dirbta Tėvynės labui. Enciklopedininkai dirbo negailėdami nei jėgų, nei laiko, kai kurie net skriausdami savo asmeninį gyvenimą, šeimą. Darbe jausdavomės kaip kareiviai – vienas mūšis po kito, tūkstančiai straipsnių. Antanas Račis atliko mokslinį žygdarbį. Be jo kažin ar būtų išleista VLE ir palyginti greitu laiku bei gana tobula. A. Račis kuravo ir keletą rengiamų šakinių – įvairių mokslo sričių – enciklopedijų, pvz., Mažosios Lietuvos enciklopediją (4 tomai, 2000–2009 m.).
Mūsų bičiulis bendražygis Antanas Račis pastaraisiais metais itin sunkiai dirbo rinkdamas keliems tomams medžiagą apie lietuvius kunigus ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Buvo praktikuojantis katalikas. Mirė netikėtai, dar būdamas gana energingas. Gaila, Dievas nepadėjo.
Bendražygis bičiulis dr. Algirdas Matulevičius
Su žmona Laima dalijamės širdies skausmu, giliausiai užjaučiame Antano Račio žmoną Laimą, dukterį dr. Dalią, jo gimines, visus bičiulius, kovos draugus...
Atgal
