In memoriam
05 17. Dvasininkas, mokslininkas, menininkas Dimitrijus Blažejovskis: mirė nepasenęs
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Su dr. Dimitrijum Blažejovskiu (1910 08 21-2011 04 23) susipažinau ir bendravau 2002 m. vasarą ir rudenį, mokslinės stažuotės Romoje metu. Vienuoliai bazilijonai man jį pristatė kaip garbų dvasininką, žymų istoriką, unikalų ikonų siuvinėtoją.
Ne kartą teko lankytis dr. Dimitrijaus Blažejovskio bute Romoje. Profesorius gyveno penkiaaukščio namo ketvirtajame aukšte Dženikulo kalvoje. Bute buvo keturi įvairaus dydžio balkonai, pilni augmenijos (įvairiausių daržovių), o kambariuose ant grindų (lentynose nebetilpo) buvo sukrautos knygų krūvos ir krūvelės, per kurias reikėjo labai atsargiai peržengti.
Džiaugiausi bendravimo akimirkomis – ilgesniems pokalbiams mokslininkas neturėjo laiko, nors mielai konsultavo man rūpimais klausimais. Per keliolika susitikimų užsirašiau keletą dr. D. Blažejovskio gyvenimo faktų. Stebėjausi profesoriaus kuklumu ir skūpumu savo poreikiams: mačiau jį per lietų einantį kiaurais batais ir besidžiaugiantį, kad lietus praėjo, tad dar kelias dienas galės be reikalo neišmesti pinigų – nepirks naujų batų.
Man teko didelė garbė, kad su rinktiniais svečiais 2002 m. rugpjūčio 21 d. buvau pakviesta į 92-ąjį dr. Dimitrijaus Blažejovskio gimtadienį. Teko girdėti, kai grabusis istorikas pasakė nepamirštamą ir iki jo mirties ukrainiečių su nuoširdžia šypsena kartotą frazę: „Kai pasensiu, važiuosiu į Ameriką. Esu nusižiūrėjęs gerus senelių namus“. Tikrai tai buvo neįprasta, jaunatve trykštanti asmenybė, pilna idėjų, užmojų, pasiryžusi padėti kiekvienam, pagalbos laukiančiam. Todėl jis ir negalėjo pasijusti senstąs – buvo visiems reikalingas.
Minint kunigo D. Blažejovskio 95-metį Kijeve buvo atidaryta jo siuvinėtų ikonų paroda, deja, autorius negalėjo dalyvauti atidaryme (atvyko vėliau) – buvo susilaužęs koją. Tačiau vis dar buvo Romoje – neišvyko į Ameriką, nes nesijautė pasenęs. Nepaseno ir vėliau.
2010 m. rugpjūčio 21 d. Lvovo M. Zankoveckos teatre minint 100-ąsias mokslininko gimimo metines, dr. D. Blažejovskis atvyko į Lvovą, kur jam buvo įteiktas Popiežiaus medalis „Kristus – mūsų pasaulis“ („Kristos – naš mir“).
Lvovo dr. t. Dimitrijaus Blažejovskio siuvinėtų ikonų muziejus ir draugija „Ukraina – Pasaulis“ iškėlė t. D. Blažejovskio kandidatūrą Ukrainos nacionalinei Taraso Ševčenkos premijai. Deja, šios premijos mokslininkas nebesulaukė – 2011 m. balandžio 23 d. Viešpats pasišaukė jį į Amžinybę. Taip jis ir neišvyko į „gerus senelių namus Amerikoje“ – nesijautė pasenęs.
Kelias į mokslo aukštumas
Dimitrijus Blažejovskis (1910 08 21–2011 04 23) gimė Visloci Gorišnimo kaime, Sianiko paviete, Lemkivščinoje (Ukraina). Šio fenomeno šaknys buvo formuojamos religingoje šeimoje jau kūdikystėje: ne tik pamokymais, bet ypač tėvų ir artimos aplinkos gražiu pavyzdžiu.
1922-1930 metais D. Blažejovskis mokėsi Peremyšlio gimnazijoje. Vėliau – filosofijos ir teologijos mokslus studijavo Romoje (1933–1946).
Mokslininkas pasakojo, kad jis labai troško mokslo, tačiau neturėjo pinigų kelionei į Romą. Tad 1933 m. iš Prahos į Romą keliavo pėsčiomis. Pirmiausia norėjo dalyvauti atlaiduose, o po to ieškoti galimybių mokslui. Eidamas jis išgirdo ukrainietišką melodiją. Sužinojo, kad gieda Šv. Juozapato kolegijos seminaristai. D. Blažejovskį taip paveikė giesmė, kad jis nusprendė ir pats ten mokytis. Ir 1939 m. balandžio 2 d. Romoje buvo įšventintas kunigu.
1942 metais Romos popiežiškajame Urbono universitete apgynė teologijos doktoratą, o 1946 metais Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete – istorijos doktoratą. Tad mokslininkas D. Blažejovskis – duplex (dvigubas) daktaras.
Darbai Amerikoje
1947 m. dvasininkas ir mokslininkas išvyko į Ameriką. Per 27 metus dirbo dvylikoje parapijų: Ansonijoje, Konektikute, Šv. Juozapo, Misuryje, Omahoje ir Linkolne, Nebraskoje ir Denveryje, Kolorade, Filadelfijoje ir Hiustone, Teksase.
Nuvykęs į Ameriką, t. D. Blažejovskis gavo nedidelę ir skurdžią parapiją. Nežinodamas, kaip išgyventi, nutarė dirbti naktimis pas ukrainietį bankininką. Dirbo įvairius bemokslių darbininkų darbus – oficialiai dirbti bažnytinė valdžia neleido. Jo stropumas atkreipė savininko dėmesį ir šis jį kėlė primityviais karjeros laiptais. Tačiau sykį, kai savininkui reikėjo rimto mokslinio patarimo, Dmitrijus išdrįso pasakyti savo mintį. Bankininkas nustebo ir išklausinėjęs sužinojo, kad Blažejovskis kunigas ir mokslininkas. Jausdamasis nepatogiai, savininkas dr. D. Blažejovskiui siūlė kitas pareigas.
Dr. Dimitrijus Blažejovskis, gyvendamas labai kukliai, kaupė pinigus: dėjo centą prie cento, atsisakydamas ne tik poilsio, bet ir gardesnio, sotesnio kąsnio, įvairių daiktų.
Sunkiai sukaupti pinigai buvo panaudoti Dievo garbei: pastatytos trys bažnyčios, kiti statiniai. Hiustone klebonas Dmitrijus pastatė bažnyčią, kleboniją bei parapijos namus; Omahoje iš graikų nupirko cerkvę ir ją perstatė, pritaikydamas Rytų apeigų katalikų reikmėms; Denveryje bažnyčią nupirkęs iš protestantų, taip pat ją pertvarkė. D. Blažejovskis pasakojo, kad bažnyčių perstatymas jam kainavęs žymiai daugiau negu statyba naujos bažnyčios.
Bažnyčių, kitų pastatų statyba, dėmesys pagalbos trokštantiems įamžino t. kun. dr. D. Blažejovskio vardą Amerikoje, kur jis paliko ryškų pėdsaką.
Sugrįžus į Romą
Mokslinė veikla
1973 metais, taigi beveik po 27 metų, D. Blažejovskis sugrįžo į Europą, apsistojo Romoje ir tik 1992 metais pirmąsyk galėjo nuvykti į Ukrainą.
Romoje dvasininkas gyveno ir darbavosi iki mirties. Čia, galėdamas tyrinėti archyvus, jis ėmėsi mokslinių studijų ir leidybinės veiklos. Išsiskleidė dar viena mokslininko veiklos kryptis – meninis darbas.
Istorinius tyrinėjimus dr. D. Blažejovskis apibendrino straipsniuose ir monografijose. Mokslininkas yra išleidęs 25 įvairias studijas, kurių ne viena prašoka tūkstantį puslapių.
Profesoriaus sodas balkone
Profesorius, kaip minėta, gyveno Romoje, prestižiniame rajone, Dženikulo kalvoje. Visi keturi įvairaus dydžio buto balkonai buvo pilni augmenijos. Trisdešimtyje įvairaus dydžio (12 didžiulių, metro ilgio, ir 18 apvalių) vazonų 2002 m. profesorius augino pomidorus, agurkus, pipirus ir kitas daržoves, kurių užteko ir profesoriui, ir kaimynams, savo derliumi vaišino ir vienuolius bazilijonus, su kuriais nuolat bendravo.
Tačiau gausi augmenija, kepinant Italijos saulei, reikalavo daug vandens: dr. D. Blažejovskis yra apskaičiavęs, kad kasdien jis savo „sode“ išliedavo ne mažiau 120 litrų vandens. Rūpestingai prižiūrėdamas savo „sodą“, sulaukdavo ne vieno derliaus.
Kasmet vazonuose buvo pakeičiama ir žemė. Tad darbo daug, bet jis dr.D. Blažejovskiui buvo mielas ir būtinas – savo išaugintas daržoves gali dovanoti kitiems.
Meninė darbuotė
Be mokslinių studijų, istoriką jau seniai žavėjo ikonos. Jis pasirinko naują ikonų raiškos būdą: pagal savo paties parengtus piešinius, sulaukęs 60 metų, ėmė siuvinėti ikonas. Siuvinėjo jas kasdien, nuo aštuntos valandos vakaro iki pirmos valandos nakties. Keldavosi penktą ryte (kaip pasakojo straipsnio autorei, jaunystėje įpratęs miegoti tik po keturias valandas, jis nepajėgė ilgiau „tinginiauti“).
Dideliam paveikslui išsiuvinėti reikia poros mėnesių. Profesorius yra išsiuvinėjęs per 350 ikonų. 2002 m. jis jau turėjo talkininkų, tad atlikdavo tik patį sunkiausią darbą: siuvinėjo veidą ir rankas. Foną siuvinėdavo kiti.
Tačiau prieš siuvinėjant ikoną, reikėjo ją nubraižyti, sumodeliuoti – tai užimdavo daug laiko. Ir tas nubraižytas, nuspalvintas ikonas – modelius D. Blažejovskis ėmė leisti knygose – specialiais spalvotais albuminiais lakštais. Pirmas toks leidinys pasirodė Romoje 1979 metais ir iki 2002 m. buvo išleista dešimt leidinių. Rinkiniai „Ukrainietiški religiniai siuvinėjimai“ buvo dėmesingai sutikti. Tos knygos išleistos asmeninėmis D. Blažejovskio lėšomis.
Remdamiesi menininko pateiktais pavyzdžiais, ikonas pradėjo siuvinėti ir kiti. Taigi, mokslininkas – ikonų siuvinėtojas – sulaukė pasekėjų, mokinių, rengiančių jau savarankiškas ikonų parodas. Tuo profesorius labai džiaugėsi.
Dr. D. Blažejovskio siuvinėtos ikonos buvo eksponuojamos parodose Romoje, įvairiuose JAV, Kanados bei Ukrainos miestuose, Belgijoje ir Vokietijoje.
Dr. D. Blažejovskio siuvinėtų ikonų muziejus Lvove
1999 m. gegužės 6 d. Lvove dr. D. Blažejovskio įsigytose patalpose (Čornovolo prospektas 2 a.) atidarytas jo ikonų muziejus, kuriame visi menininkai nemokamai gali eksponuoti savo kūrinius, jei tik jie neprieštarauja religinei minčiai.
Dvasininkas, istorikas ir menininkas muziejaus patalpas ir dvi jo darbuotojas išlaikė savo lėšomis.
Dr. D. Blažejovskio įvairiapusė veikla, palikusi ženklų pėdsaką savo tautos istorijoje, yra sektinas pavyzdys kiekvienam. Jis šviečia tarsi švyturys, liudydamas meilės Dievui, Tėvynei ir žmogui neišsenkamumą bei gilumą, pareigos ir atsakomybės jausmo tvirtumą.
Atgal
