Gamta
07 26. Svylionių stebuklas
Alfonsas Kairys
Kiek kartų būta savo gimtajame kaime Svylionyse, kiek kartų apie jį rašyta ir kiek kartų dėkota tiems kaimo žmonėms, kurie palankiai atsiliepė apie straipsnį „Svylionys – mano ir mūsų vaikystės kaimas“. Taigi, kiek kartų matyti žmonės ir neužkliūta už gamtos: stebuklingų žemės lopinėlių, Dievo padovanotų jį mylintiems šio kaimo žmonėms...
Ir žmones, ir bites kviečia šis stebuklas
Važiuojantį iš Švenčionių, prieš Adutiškį, šį arti Baltarusijos prigludusį miestelį, rodyklės užrašas „GILŪTOS“ kvies pasukti kairėn. Ketvirtame šio žvyruoto kelio (pradžia asfaltuota: suprask, ir toliau asfaltu riedėsi!) kilometre kelio rodyklė sako - „SVYLIONYS“. Kyli į kalnelį ir pirmas namas dešinėje - buv. Genovaitės ir Tado Mažeikų, dabar Genutės Butėnienės ir jos seserų sodyba - pasipuošęs liepa, tačiau nepaprasta, o penkiolikos kamienų (palygink: Akmenės rajono Papilės miestelyje sveikatos kupinais žiedais pražysta tik 13 - os kamienų liepa), susipynusių į vienovę ir gyvenančių joje po vienu stogu - dangumi - liepa. Užsuki į sodybą ir gali grožėtis šiuo gamtos stebuklu. Nieks nematavo jos aukščio, bet, manoma, apie 20 metrų siektų. Niekas tikslaus jos amžiaus nežino, bet dar 500 metų (mokslininkų skaičiavimu, jų amžius - 600 metų) džiugins akį ir malonins širdį. O jei susirgsi - viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, gleivinės uždegimu, angina, stomatitu - gelbės savo iš žiedų pagaminta arbata. Kosėsi sausai ar karščiuosi: vėlgi arbata padės, kankins nemiga - į pagalbą atskubės liepų žiedai. Pirtyje vanosies liepų vanta - peršalimą išvarysi, galvos skausmą numalšinsi ir odą paskaistinsi. Kita vertus, liepos kalba: kalba bičių dūzgesiu ir medaus aromatu.
Pavasarį, linkėdama laimės visiems, prabyla ir šioje sodyboje auganti Penkiolikakamienė. Nori paklausyt jos kerinčio balso – užsuk geriausia rytais, kai jos skleidžiama energija švelniausia ... Gal ir jos atsiradimo istoriją išgirsi: tik priglusk prie jos visu savo kūnu...
Atgal
