Gamta
07 31. Atliekas rūšiuoja kas trečias lietuvis
Adolfas Paškauskas
Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tačiau tik 15 proc. iš jų rūšiuoja viską, kas gali būti perdirbta. Likusieji du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais. Tai parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.
Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc. rūšiuojančių nurodė, kad juos skatina noras sumažinti aplinkos taršą ir saugoti senkančius gamtos išteklius. Trečdalį motyvuoja ir tai, kad rūšiuoti tiesiog nėra sudėtinga. Taip pat trečdaliui rūpi ir į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekio mažinimas.
Gyventojai dažniausiai rūšiuoja stiklą, popierių ir plastiką. Šias žaliavas antriniam perdirbimui atiduoda net 80-90 proc. rūšiuojančiųjų. Iš jų tik kas penktas rūšiuoja maisto ir gėrimų dėžutes, skardines, kompostuoja maisto bei daržo atliekas.
Mažesnis atliekų kiekis šiukšliadėžėse ir teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai gyventojams yra santykinai nesvarbūs. Jie rūpi tik atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. apklaustųjų. Įdomu, kad dėl kaltės jausmo atliekas rūšiuoja kas dešimtas, o kaimynų ar draugų pavyzdžiu paseka viso labo 6 proc. rūšiuojančiųjų.
Lietuviai, kurie atliekų nerūšiuoja, dažniausiai teigia to nedarantys dėl to, kad šalia jų namų nėra rūšiavimui skirtų konteinerių. Tačiau Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje jų jau pakankamai daug. Pavyzdžiui, Kauno mieste ir rajone įrengtos net 1223 antrinių žaliavų konteinerių aikštelės, Vilniaus mieste ir rajone - 1192, Klaipėdos mieste ir rajone - 460. Vidutiniškai Lietuvoje viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė tenka 388 gyventojams.
Beveik 30 proc. visiškai atliekų nerūšiuojančių lietuvių teigia, kad tam namuose neturi pakankamai vietos. Kita svarbi priežastis - įsitikinimas, kad rūšiavimas yra beprasmis užsiėmimas. Šią priežastį nurodė beveik kas ketvirtas respondentas.
Atgal
